Skraidė ir baldai

Į redakciją paskambino susijaudinusi "Kauno dienos" skaitytoja. Ji klausė, ar galima niokoti iškraustomų gyventojų daiktus.

"Atvažiavusios instancijos – visa delegacija iškeldina kaimynę. Net gėles su vazonais meta iš penkto aukšto. Ir baldus meta. Man rankos, kojos dreba. Ar galima taip elgtis su žmogaus turtu? Žmonės pašiurpę, stovi prie mokyklos, filmuoja, kas čia vyksta", – pasakojo kaunietė.

Prie Šiaurės pr. 103 namo atvykę žurnalistai rado krovininį automobilį ir į jo priekabą primestų įvairių daiktų.

Automobilis stovėjo ant žolyno, prie pat daugiabučio, po iškraustomos moters langais. Vienas penkto aukšto langas buvo atidarytas. Išvydome, kaip pro jį vienas vyrų išmetė kažko prikrautą didelį maišą, kiek vėliau į automobilio priekabą skriejo mažesni daiktai.

Automobilį saugantis ir procesą apačioje prižiūrintis darbuotojas žurnalistams bandė aiškinti, kad ne visi daiktai bus išmesti pro langą. Pro jį, teigė pašnekovas, esą išskriejo tik bevertis iškraustomos moters turtas. "Vertingesni daiktai bus išnešti, išvežti ir saugomi", – tikino vyras. 

Net gėles su vazonais meta iš penkto aukšto. Ir baldus meta. Man rankos, kojos dreba. Ar galima taip elgtis su žmogaus turtu? Žmonės pašiurpę.

Pasiteiravome, ar tikrai ir baldai, jau atsidūrę automobilyje, buvo išmesti iš penkto aukšto. Darbininkas linktelėjo galvą. Ir gėlės su vazonais? Irgi linkt. Bet juk jie yra dūžtantys daiktai. "Taip", – sutiko darbininkas.

Su policijos palyda

Laiptinėje sutikta moteris pasakojo, kad iškraustoma kaimynė mažai bendraudavo su aplinkiniais. Kartais net neatsakydavo į pasisveikinimą prasilenkiant. Apie ją žinojo tik tiek, kad yra sukaupusi daug skolų – sakė jai yra atėję daug raginimų susimokėti.

"Ji turi sūnų. Kaip susidarė tokia situacija, kad reikia atimti butą?" – svarstė kaimynė. Iškraustomoji, anot pašnekovės, ne visą laiką gyveno šiame bute, bet ją neseniai čia buvo mačiusi.

Užlipę į penktąjį aukštą bandėme skambinti į duris. Už jų girdėjosi šurmulys, bet durų niekas neatidarė. Atlaisvinamame bute turėjo būti ne tik antstolė, bet ir policijos bei savivaldybės atstovai. Žymėtas policijos automobilis buvo priparkuotas prie laiptinės, o savivaldybės automobilis stovėjo kiek tolėliau.

"Jūsų minėtu adresu šiandien Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai vyko kartu su antstoliu. Jo kvietimu pareigūnai užtikrina saugumą ir viešąją tvarką. Antstolis vykdė kraustymo darbus, kurie bus tęsiami kitą darbo dieną", – penktadienį situaciją komentavo Kauno policija.

Nė karto nemokėjo

"Čia ilga istorija", – sakė Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė, paprašyta pakomentuoti situaciją.

Ji pasakojo, kad moteriai socialinis būstas buvo skirtas išimties tvarka. Gyventoja mokesčių už butą nemokėjo nuo pat pirmos dienos. "Ji nebendravo, vienareikšmiškai kaltino visus aplinkinius. Toks jos būdas. Bandžiau jai ir pati aiškinti, kad taip negalima. Ji sakė: aš nemokėsiu, man nereikia mokėti", – kalbėjo L.Stankevičienė.

Gyventoja ne tik nemokėjo mokesčių, bet ir neprašė jokios socialinės paramos. Jai buvo išsiųsta daugybė raginimų susimokėti. Galų gale savivaldybė kreipėsi į teismą, šis priėmė sprendimą iškeldinti.

Nuosprendžiui įsigaliojus, antstolis, nuvykęs į būstą, aprašo visą turtą, procedūrų seką vardijo L.Stankevičienė ir pridūrė: "Pro langą daiktų tikrai nemėto." Anot jos, jeigu daiktai ir buvo mėtomi pro langą, tai darė greičiausiai pati iškraustoma gyventoja.

"Kauno dienos" fotografo užfiksuotose nuotraukose matyti, kad daiktus pro langą meta ne moteris, o vyras.

Antstolė nekomentuoja

"Moteris iškraustoma tikrai dėl skolų. Iškeldinimo vykdymas perduotas antstolei Jurgitai Žilinskaitei", – teigė Kauno miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato Ryšių su visuomene poskyrio vedėja Aušra Kriaučiūnaitė-Partikienė, kai savivaldybės pasiteiravome, kas mėtė daiktus ir kodėl.

Ji patarė susisiekti su antstole, kad ši ir atsakytų į žurnalistams rūpimus klausimus, susijusius su iškeldinimu.

Antstolės J.Žilinskaitės biuras susilaikė nuo bet kokių komentarų. "Mes neteikiame informacijos. Tik ieškovams ir skolininkams", – sakė biuro telefonu atsiliepusi moteris.

Komentaras

Dora Petkauskaitė, Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai

Pagal Civilinio proceso kodekso 766 str., iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Jeigu jis to nepadaro, įprastai turtas perduodamas saugoti išieškotojui.

Visas su turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas. Todėl rūpestingi skolininkai stengiasi patys išsivežti vertingus ir nevertingus daiktus, kad nereikėtų atlyginti iškraustymo išlaidų.

Turtas – tai daiktai, kurie gali būti įkainojami ir realizuojami rinkos kainomis. Šiukšlių ar sulūžusių baldų negalima laikyti turtu. Iškeldinamųjų būstuose dažnai būna tokia galybė šiukšlių ir menkaverčių daiktų, kad jų gabenimas užsitęsia keletą dienų.

Skolininko turtas saugomas tris mėnesius. Menkaverčiai daiktai, kurių skolininkas nepasiima, gali būti taip pat saugomi tris mėnesius arba iš karto naikinami. Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos nepasiima savo turto, jis realizuojamas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos skolininkui.