Quantcast

„Raketos“ užmiršo Nemuną, skrodžia Dnieprą

Dalis lietuvių dar prisimena nuostabias keliones greitaeigiais kateriais iš Klaipėdos į Kauną per Nidą ir Jurbarką.

Maršrutas nebesugrįžo...

Planai vėl atidaryti sovietmečiu populiarų vidaus vandens keleivinės laivybos maršrutą, Lietuvoje taip ir nepasiteisino. Prieš 7 metus, tiksliau 2010-aisiais bendrovė „Nemuno linija“ dviem laivais „Aistė“ ir „Kristė“ 2-3 kartus per savaitę vykdė reguliarius keleivinius maršrutus tarp Nidos ir Kauno. Kelionė laivu į vieną pusę trukdavo 4 valandas. Šie laivai buvo anuomet plaukiojusios „Raketos“. Viena jų statyta 1960 metais, kita 1962 metais. Jų greitis siekė 70 kilometrų per valandą.

Kelionės, kurios vienam asmeniui kainavo 100 litų (apie 30 eurų), nepasiteisino, buvo nuostolingos ir jos nutrauktos. Planuota, kad jas parems Kauno ir Neringos savivaldybės, bet paramos nesulaukta.

Bendrovė „Nemuno linija“ iki šiol gyvuoja, bet veiklos susietos su laivyba nebevykdo.

2013 m. nereguliarius reisus iš Jurbarko į Nidą vykdė jurbarkietis laivavedys Algimantas Lužas. Jis keleivius plukdė 50 vietų paties suprojektuotu ir pastatytu laivu „Gilija“. Plaukti iš Kauno į Nidą ji negalėjo, nes Nemune tarp Jurbarko ir Kauno esantis 1,2 metrų Nemuno farvateris jai per seklus.

Šiuo metu maršrutinis laivas tarp Nidos ir Kauno ar į Jurbarką nebeplaukioja. Viena bendrovė siūlo 3 dienų užsakomąjį kruizinį maršrutą už 3000 eurų iš Kauno į Nemuno žemupį, aplankant Nidą.

Reguliarūs maršrutai iš Klaipėdos į Nidą ir atgal su sustojimu Juodkrantėje, vykdomi greituoju laivu „Smiltynė“.

Atkuria laivybą Ukrainoje

Neseniai Ukrainoje atidarytas naujas vandens maršrutas Pietine Buga, Dniepro įlanka ir Dniepru. „Raketos“ tipo kateriai su sparnai pradėjo plaukioti tarp Nikolajevo ir Chersonos. Iš esmės tai tos pačios „Raketos“, kurias naujam gyvenimui prikėlė Ukrainos Nikolajevo laivų statykla.

Maršrute įrengtos ir naujos prieplaukos iš specialios betono ir penoplasto medžiagos. Mažiausias gylis šiame maršrute 3 metrai.

Vidaus vandens laivyba Ukrainoje gali atgimti. Europos rekonstrukcijų ir vystymo bankas kartu su Europos investicijų banku ketina skirti Ukrainos infrastruktūros ministerijai 50 mln. eurų, kad Dniepro upėje būtų atgaivinta prekybinė ir keleivinė laivyba. Kad gautų tą paramą Ukrainos vyriausybė turi parengti ES standartus atitinkančią juridinę bazę, kuri numatytų Dniepro gilinimą, naujų prieplaukų statybą.   

„Raketų“ laivyba nutrūko

Sovietmetį Ukrainoje buvo apie 2500  keleivinių laivų, iš jų apie 150 „Raketų“ tipo katerių su povandeniniais sparnais. Šiuo metu Ukrainoje yra likę apie 100 keleivinių laivų, iš jų apie 10 „Raketų“.

Lietuvoje sovietmetį buvo iki 10 „Raketų“. Vien maršrutu Klaipėda - Kaunas plaukiojo 4 „Raketos“. Rytais trys „Raketos“ viena po kitos išplaukdavo iš Kauno į Klaipėdą, o po pietų ir į pavakarę jos grįždavo atgal. Dar viena „Raketa“ nuolat kursavo tarp Kauno ir Nidos. Laivai sustodavo Jurbarke, Tilžėje, Rusnėje, o plaukiantys iš Kauno į Klaipėdą dar ir Nidoje, Juodkrantėje. Esant normalioms oro sąlygoms, „Raketa“ iš Kauno iki Nidos plaukdavo per 3,5 valandos, o iki Klaipėdos - per 4 valandas.

Greitaeigių keleivinių laivų reguliari navigacija tarp iš pajūrio į Kauną nutrūko 1995 m. Kurį laiką dar plaukė viena raketa, o paskui nebeliko ir jos. 1998 metais buvo dar organizuotas bandomasis raketos reisas į Palangą. Toks jos reisas buvo netinkamas dėl meteorologinių sąlygų. Jeigu bangų aukštis pasiekdavo 1,5 metro, „Raketai“ plaukti buvo draudžiama. Iškilo ir „Raketos“ švartavimo Palangoje problema, nes atviros vietos prie jūros tilto tam netiko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

klm

klm portretas
Pietų Buga, Chersona, penoplastas ir t.t.. Iš kur išlindo šitas rašeiva? Maršrutas Klaipėda - Kaunas?

kacinas

kacinas portretas
su tokiu Ivanausko vadovavimu kai prioritetas savo kisene.. tai nelabai kas cia ir bus. del marveles prieplaukos niekaip koncesininko neranda, nes vadas lievas.. ://

Raketos padarydavo daugiau naudos, =alos

Raketos padarydavo daugiau naudos, =alos portretas
Praplaukus raketai vandens gyviai papildomai gaudavo ištirpusio deguonies,tad žuvų kai plaukiodavo raketos buvo žymiai daugiau negu dabar,krantus praplaudavo bangos ,taip pat mažiau žėlė vandens augalai ,kurių dabar kaip niekad gausu,pakrantės užėlė priėjimo beveik prie upės neliko.Še tau gamtos saugotojų pasekmės
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių