Niekas nepaneigs: Kauno technologijos universitetas (KTU) šiuo metu – dėmesio centre. Jo parengti IT specialistai rinkoje graibstyte graibstomi ir nėra ženklų, kad ateityje bus kitaip. KTU jaunojo verslo inkubatoriuje gimsta novatoriški gaminiai, kuriuos jau dabar daug kas pirktų, jei tik būtų parduodami.

Atrodo, kad jaunas žmogus, baigęs KTU, iš karto turi ir darbą, ir gerą atlyginimą, ir galimybę tobulėti. "Kauno dienos" vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė su KTU rektoriumi Petru Baršausku kalbėjosi apie tai, kad KTU – tikrų tikriausias priešnuodis prieš jaunimo emigraciją.

– Ar prisitaikydamas prie rinkos poreikių universitetas planuoja paklausiausių profesijų specialistų rengti daugiau?

– Pastaruosius dvejus metus išties juntamas kiek didesnis visuomenės susidomėjimas inžineriniais, technologiniais mokslais. Bet mums, universitetui, nebeužtenka tik kviesti: ateikite į technologijas, ateikite tik pas mus, mums reikia pertvarkyti ir savo struktūrą (tai jau įvyko – vietoj 19 fakultetų liko 9), ir programas. Jei norime išties būti priešnuodžiu prieš emigraciją, turime jaunam žmogui siūlyti arba adekvačias, arba panašias studijų programas, kokias jis gali gauti užsienyje. Jose turi būti tarptautinių, tarpdisciplininių ir verslo dalykų.

Ar dabar to pakankamai duodame? Skaičiai liudija, kad taip, nes stojančiųjų skaičius pastaraisiais metais nemažėja. Mano paminėtos didžiulės programų pertvarkos taip pat duos rezultatų. Kada? Man sunku pasakyti. Negana sukurti dešimt naujų inovatyvių studijų programų, tokių, kokių reikalauja šiuolaikinis gyvenimas, studentui reikia jas išbandyti, paragauti, ir tik po kurio laiko iš lūpų į lūpas pasklinda žinia, kad programa iš tikrųjų gera.

– KTU garsėja ir jaunojo verslo inkubatoriumi, kuris yra ir puiki praktikos vieta, ir puiki paraiška ieškant darbo po studijų.

– Čia tikrai esame lyderiai – parodykite man nors vieną universitetą, kuris per dvejus metus įkūrė 27 įmones! Veikiančias, ne popierines! Jose – 2–8 darbuotojai.

Per mūsų pradedančiųjų įmonių mėsmalę (gražiąja prasme) jau perėjo 500 žmonių (mano akimis, tai puikus skaičius – iš 11 tūkst. studentų daugiau nei 4 proc.). Jiems jau davėme kažką, už ko gali užsikabinti baigusieji studijas. Ar visi jie tose įmonėse dirbs toliau, ar kurs savo? Nežinau, dar pažiūrėsime. Svarbiausia, kad per studijas jie išbandė dalykus, kurių kitur negalėtų. Pavyzdžiui, lietuvišką palydovą metus kūrė 10–12 žmonių, ir dabar jų ateitis garantuota – jie tikrai liks kūrėjai. Kai tą komandą nusivedžiau pas Prezidentę, man kalbėti jau nebereikėjo.

– Gal galėtumėte konkrečiau papasakoti, kaip veikia jūsų pradedančioji įmonė – jaunojo verslo skyrius "Startup Space"?

– Iki šiol universitetai tik kalbėdavo apie mokslo minties komercializavimą. Idėjų buvo, bet egzistavo atskirtis: profesoriai kūrė mokslą, studentai norėjo praktinių žinių, o susišnekėjimo nebuvo. Universitetų lyderių praktika liudija, kad visada yra tarpininkas, padedantis mokslo lyderį, kuris nesugeba savęs parduoti, susieti su verslu ir atvirkščiai. Taip gimė idėja (jokia paslaptis – padedant Stanfordo, Aalto universitetų ekspertams) įkurti Verslo inovacijų centrą.

Jame sukurta visavertė ekosistema: atrenkamos vertos realizuoti idėjos, tada jas įgyvendinančioms grupelėms skiriama tam tikra pinigų suma iš MITA (Mokslo inovacijų technologijų agentūra). Tuomet prasideda gražiausias laikas – kūryba. Reikia tai pamatyti! Ir šeštadienį, ir sekmadienį ten knibžda jaunimo! Tada gimsta konkretūs prototipai: elektroninė nosis, elektroninis belaidis muzikos instrumentas "Woodrum", kurį viešėdama Verslo inovacijų centre mėtė Prezidentė, ir pan. Kitas etapas – kuriama įmonėlė, kuri paskui iškeliauja į valstybės remiamus technologinius parkus. Ten kūrėjams turėtų būti padedama išeiti į rinką, pradėti serijinę gamybą. Dar kitas etapas – jau tarptautinės rinkos.

Aš nežinau, ar per metus ar dvejus mes ir toliau sugebėsime įsteigti po 27 įmonėles (dabar buvo tam tikras išalkimo periodas), bet  po kokias 10, manau, įmanoma. Pamatysite, kai kurios tų įmonių taps pasaulinės kaip "Nokia", kuri irgi buvo garaže įkurta pradedančioji įmonė. Jeigu jose bus paliesta tematika, aktuali tarptautinei rinkai, net abejonių neturiu, kad taip bus. Kad ir ta elektroninė nosis – garantuoju, ateis laikas, kai ji bus įdėta į telefoną, ateisite į turgų, brūkštelėsite per mėsą ir sužinosite, kokia ji.

– Ar tai garsiausia jūsų pradedančioji įmonė?

– Spėju, bet pažiūrėsime. Yra ir daugiau tokių. Į visa tai nereikia gailėti investuoti, tai šimteriopai atsipirks!

Elektroninė nosis

Lietuviškos įmonės "Ars Lab" ir KTU Inovacijų ir verslo centro pastangomis sukurtas pirmasis pasaulyje mobiliosios elektroninės nosies prototipas, skirtas paukštienos šviežumui nustatyti. Jis dar bus tobulinimas ir vėliau galės nustatyti mėsos ir žuvų kokybę.

"Užuot mėsos (šiuo atveju paukštienos) šviežumą nustatęs uostydamas, dabar vartotojas parduotuvėje tai galės padaryti specialiu įrenginiu – elektronine nosimi, kuri yra daug tikslesnė ir objektyvesnė. Visa informacija iš prietaiso patenka į mobilųjį telefoną, kuriame sukurta speciali mobilioji aplikacija, grafiškai atvaizduojanti įvairius mėsos parametrus", – aiškino KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto profesorius Darius Gailius.

Pasmerkti sėkmei

Tarp sėkmingiausių KTU pradedančiųjų įmonių išradimų – vaikų kalbos įgūdžius lavinantis žaislas "InLoga", praturtintosios realybės žadimas vaikams KUTIS, internetinis strateginis žaidimas "Nebula44.com", mobilusis žaidimas "Orborun", skirtas "Android" ir "iPhone" išmaniesiems telefonams ir naujosios kartos muzikos instrumentas "Woodrum".