Vaikų teisių atstovė apie incidentą Kaune: vaikai paimti ne dėl pliaukštelėjimo

„Įtemptas rytas, suprantame atsakomybę tiek už visą reformą, tiek už specialistų kompetencijas ir atliktą darbą Kauno atveju“, – sakė ji.

Pati reforma, viceministrės nuomone, teisinga ir reikalinga. „Bet neneigsiu, kad gali pasitaikyti dviprasmiškų situacijų, kokiu laikau Kauno atvejį“, – sakė V. Augienė.

Viceministrė pripažino, kad vaiko teisių apsaugos reforma numatė konkrečias taisykles vengti smurto, tačiau „yra pavojus, kad atsiras subjektyvus tų taisyklių taikytojo požiūris arba taisyklių traktavimo momentai“.

„Dėl vaikų paėmimo iš tėvo, pačios etikos, neteisingų duomenų dėl mamos blaivumo pranešimų jau atliekamas atidus, preciziškas tyrimas, kad taptumėme profesionalesni ir klaidų nekartotumėme“, – sakė ji.

„Neatmetame, kad elgsena galėjo būti profesionalesnė ir etiškesnė“, – pridūrė V. Augienė.

Tarnybos atstovai akcentuoja, kad paėmus vaikus laikinai globai, pagalbą teikia vadinamosios mobiliosios specialistų komandos, jų tikslas yra padėti tėvams spręsti problemas ir susigrąžinti vaikus.

Vaiko tėvai ar atstovai, nesutikdami su sprendimu, jog vaikams šeimoje kyla grėsmė, turi teisę kreiptis į vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovą, gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl pagalbos šeimai plano.

Anot V. Augienės, tobulinama apeliacinė sistema, kai tėvai galės kreiptis ne tik dėl neteisėto, bet ir dėl neetiško vaiko teisių apsaugos specialisto elgesio – tai bus siekiama išnagrinėti iki teismo sprendimų.

„Planuojame tai padaryti dar šį mėnesį, aptarus su šeimų organizacijomis“, – sakė viceministrė.

Atsiprašė už neteisingą žinią

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Alina Jakavonienė pabrėžė, kad vaikai iš kauniečių šeimos buvo paimti ne dėl pliaukštelėjimo.

„Šeimoje buvo taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką, smurto požymius. Net buvo konkretūs įrankiai“, – per spaudos konferenciją antradienį teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė A. Jakavonienė.

Ji sakė negalinti minėti konkrečių dalykų dėl asmens duomenų apsaugos, šeimos teisės į privatumą.

„Tarnyba susirūpinusi dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pasisakymų apie mamos neblaivumą. Viešai atsiprašėme šeimos už paskleistą neteisingą žinią. Vedėja pati atsiprašė šeimos už tai“, – sakė A. Jakavonienė.

Vadovė pabrėžė, kad mažamečiai iš šeimos paimti „dėl tuo metu buvusio pavojaus vaikams“, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais.

Anot jos, šiuo metu vaikai yra pas globėjus, tėvų prašymas grąžinti juos į šeimą bus nagrinėjamas trečiadienį.

Grąžins tik tėvui?

Globėjai tarnybą informavo, kad vaikai judrūs, tačiau, pasak A. Jakavonienės, „iškyla problemų dėl vaikų tarpusavio bendravimo, konfliktinių situacijų“.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė tai pat patvirtino, kad prokurorai yra pradėję ikiteisminį tyrimą dėl motinos veiksmų, todėl šiuo metu galėtų būti svarstoma galimybė grąžinti vaikus tėvui.

Kaip BNS patvirtino Kauno apylinkės prokuratūra, rugsėjo 29-ąją ikiteisminis tyrimas pradėtas „dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui“.

„Moteriai pateikti įtarimai ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, – teigia prokuratūra.

Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės, tėvas pradėjo bendradarbiauti su tarnybos darbuotojais, ėmėsi lankyti pozityvios tėvystės kursus.

Moteriai pateikti įtarimai ir skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

„Deja, su motina neturime galimybių bendradarbiauti, nes ji atsisako“, – tvirtino A. Jakavonienė.

Ji taip pat pripažino, kad specialistai padarė klaidų ir už jas viešai atsiprašė.

„Tarnyba yra susirūpinusi dėl Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pasisakymų, kurie neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių motinos neblaivumo faktą, norime asmeniškai atsiprašyti šeimos“, – sakė ji.

A. Jakavonienė patvirtino, kad dėl viešai paskleistos melagingos informacijos Kauno skyriaus vedėja asmeniškai atsiprašė šeimos, nepaisant to, šiuo metu tarnyba sprendžia dėl vedėjos tinkamumo eiti vadovaujamas pareigas.

Anot A. Jakavonienės, vaikų motinai uždrausta lankytis namuose, bendrauti su sūnumi, nes dėl jo galbūt patirto smurto atliekamas ikiteisminis tyrimas. Su dukra moteriai bendrauti neuždrausta.

Tarnybos vadovė pabrėžė, kad visą informacija vaiko teisių apsaugos specialistai gavo iš policijos ir į šeimą vyko tik siekdami užtikrinti medicininę apžiūrą, nes tėvas, grįžęs į namus, atsisakė juos vežti apžiūrai. Atvykus į šeimos namus ir nustatyta smurto rizika.

Kauniečiai, iš kurių atimti du mažamečiai

Atėmė vaikus

Rugsėjo 29 dieną prasidėjusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė paviešino socialiniuose tinkluose, primena ELTA.

Tarnyba susirūpinusi dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pasisakymų apie mamos neblaivumą. Viešai atsiprašėme šeimos už paskleistą neteisingą žinią.

Dvejų ir trejų metukų vaikų kauniečiai neteko po to, kai Eglė su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile Kaune. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio.

Kviesdama sūnų sugrįžti, bėgdama ir už rankos laikydama trimetę dukrą, bandžiau jį pasivyti. Matydama, kad nepavysiu, palikau dukrą ir puoliau vytis sūnaus. Pasivijusi pliaukštelėjau porą kartų per kombinezoną, bet vaikas nesuprato, juokėsi ir vėl norėjo bėgti. Sudaviau per rankytę, kad vaikas sureaguotų. Vedant jis toliau priešinosi ir ketino vėl pabėgti, tad vėl sudaviau ranka porą kartų per kombinezoną. Tuomet netoli nuo įvykio vietos su žmona ir vaikais buvęs nepažįstamas vyras pradėjo šaukti: „Kodėl muši vaiką?!“ Pribėgęs prie manęs, jis ėmė filmuoti ir šaukti: „Ką darai?“ Išsigandusi tokio riksmo ir agresijos, saugodama vaikus (nes jie labai išsigando to šauksmo ir telefono kišimo prie nugaros), kartu su jais sprukau nuo to vyro. Konflikto metu aš jam pasakiau: „Atstok, beproti, iškviesiu policiją“, – dalijosi Eglė.

Eglė ir Gintaras/Vilmanto Raupelio nuotr.

Norėdama pasprukti nuo persekiojančio praeivio, ji sparčiu žingsniu pasuko į miško tankmę vingiuojančiu takeliu, žmonių aplinkui nebuvo.

„Išjungęs telefoną, tas vyras man pagrasino: „Dabar aš tave primušiu“. Išsigandusi skambinau vyrui, kviesdama jį į pagalbą. Bėgdama mišku pasiklydau. Tas žmogus mane persekiojo. Mano vyras, sutikęs tą žmogų, vėliau klausė, kodėl persekioja jo žmoną, ir vyriškai, be smurto, pasikalbėjo“, – pasakojo vaikų netekusi mama.

Išėję į kelią, sutuoktiniai pamatė policijos ekipažą. Pareigūnai įsodino mamą į policijos automobilį. Norėjo apklausti, nufotografuoti ir vaikus, tačiau pora to padaryti neleido. Policijos automobilis lėtai sekė paskui einantį vyrą su vaikais.

Prie namų atvažiavo kitas ekipažas su vilkšuniu, į kurį buvo įsodinta mama. Pasak moters, šuo labai lojo ir tai labai ją gąsdino.

Sustreikavo sveikata

Nei vyrui, nei jai nebuvo pranešta, kur važiuojama. Izoliatoriuje moteriai atliko kratą, paėmė telefoną, tikrino girtumą alkotesteriu.

„Vakare, atlikus apžiūrą (pirštų atspaudų nuėmimas, DNR tyrimas, fotografavimas), jaučiausi labai alkana ir silpna. Kai paprašiau pareigūno maisto, buvo pasakyta, kad valgyti gausiu tik ryte. Tą patį vakarą, kai vyras paskambino ir pasiteiravo, ar žmona bus pamaitinta ir ar ja bus pasirūpinta, buvo atsakyta: „Taip, ja pasirūpinta.“ Naktį praleidau vienoje kameroje su girta moteriške. Ryte pažadino ir liepė eiti į koridorių – neleido net apsirengti. Pareigūnas garsiai šaukdamas liepė nusisukti veidu į sieną ir šaukiant vardą atsiliepti. Per naktį man pakilo kraujo spaudimas, pasijutau blogai. Ryte, pamatavus spaudimą, jis buvo 170/110. Tik tuomet buvo suteikta medicininė pagalba“, – dalijosi sveikatos problemų turinti kaunietė.

Vaikų teisių atstovai jos vyrui pranešė, kad žmona bus laikoma už grotų iki 48 valandų.

Savo istorija pasidalijo ir jis. Pasak Gintaro, jį su vaikais grįžtantį iš Panemunės šilo prie namų pasitiko policijos pareigūnai. Apklausę apie įvykį šile, surašė protokolą.

Siaubas medikų kabinete

„Siūlė vaiką vežti, kad būtų atlikta teismo ekspertizė. Kadangi berniukas labai bijo gydytojų, o tuo metu jis dar ir miegojo, nenorėjau, kad jis patirtų dar didesnį stresą, juk ir taip didelį stresą jau buvo patyręs, tad tuo metu atsisakiau vežti ekspertizei. Man pasakė, kad vaikas bet kuriuo atveju bus vežamas – arba su manimi, arba su vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnais. Atvažiavus Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) pareigūnams, iš karto pajutau išankstinį priešišką nusistatymą. Šįkart buvo pasiūlyta jau abu vaikus vežti atlikti ekspertizę. Man atsisakius tuo momentu tai daryti, buvo paaiškinta, kad vis tiek juos išveš. Žmona iš policijos ekipažo paskambino mūsų šeimos draugei ir paprašė pagalbos – ji skubiai atvyko į mūsų namus. VTAS pareigūnas gana priešiškai sutiko ir mūsų šeimos draugę. Man vis dėlto teko sutikti važiuoti atlikti sūnui ekspertizę, o dukrytė buvo palikta su šeimos drauge. Žmona tuo metu jau buvo sulaikyta policijos“, – teigė Gintaras.

Nuvažiavus į Kauno klinikas, jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutikimo atlikti medicininę apžiūrą lapą. Pasirašyti vyras nesutiko. Atsakomybę už tai prisiėmė VTAS pareigūnai. Patikros metu medikai paprašė Gintarą vaiką nurengti nuogai. Berniukas jų neprisileido, mušė per rankas ir iš baimės mykė.

„Nesusitvarkydamas su vaiku gydytojas pasakė, kad nenori būti esesininkas, ir liepė man laikyti vaiko rankas. Aš atsisakiau, įvardindamas tai, kaip smurtą prieš vaiką. Tuomet buvo iškviesta dar viena gydytoja, ji pareiškė: „Arba tėvas laiko vaiko rankas, arba bus išvestas iš kabineto, ir jie susitvarkys patys.“ Gydytoja įdėjo sūnaus rankas į mano rankas. Taip aš buvau priverstas laikyti vaiką, nes nenorėjau palikti jo vieno. Jaučiausi labai pažemintas. Jokių smurto žymių ant sūnaus kūno nebuvo rasta. Tuomet aš paklausiau: „Ką radote, kad šitaip reikėjo elgtis su vaiku?“ Į tai VTAS psichologas atsakė paminėdamas atvejį, kai tėvas vaikui šokinėjo ant galvos“, – pasakojo kaunietis.

Taip aš buvau priverstas laikyti vaiką, nes nenorėjau palikti jo vieno. Jaučiausi labai pažemintas. Jokių smurto žymių ant sūnaus kūno nebuvo rasta.

Pareigūnai jį informavo, kad reikės pildyti dokumentus aplinkos grėsmingumo lygiui nustatyti ir dėl suteiktos pagalbos. Gintaras atkreipė dėmesį, kad jokios pagalbos neprašė. Tada, vyro žodžiais, iš pareigūnų išgirdo: „Jei nepriimsi mūsų pagalbos, atimsime vaikus ir išvešime į „Pastogę“. Tu pats varai save į kampą.“

Pasak vyro, kėdutėje sūnus pradėjo muistytis, verkti, prašyti tėčio pagalbos. Norėdamas nuraminti verkiantį vaiką, paėmė jį ant rankų. Pareigūnai griežtai reikalavo sodinti vaiką atgal į kėdutę, nes kyla pavojus vaiko gyvybei.

„Aš bandžiau jį sodinti į kėdutę, bet jis nesidavė. Tuo metu man pačiam pasidarė labai bloga (vaikystėje turėjau problemų su širdimi ir streso metu man būna bloga), vaikas pradėjo rėkti, kad nori išlipti. Automobilis sustojo. Pareigūnai užrakino visas automobilio dureles. Man trūko oro, tad atidariau duris ir su vaiku išlipau iš mašinos. Tai vyko „Lidl“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Žemuosiuose Šančiuose. Pareigūnai pradėjo garsiai šaukti, reikalaudami grįžti į automobilį. Pasakiau, kad man reikia įkvėpti gryno oro ir paprašiau palaukti. Pareigūnai, neatsižvelgė į mano prašymą ir paaiškinimą, vėl pareikalavo grįžti į mašiną. Tuomet aš, pasijutęs bejėgis ir užspaustas į kampą, pradėjau šauktis pagalbos ir su vaiku judėti prie kelio, prie pėsčiųjų perėjos, tikėdamasis žmonių pagalbos. Pareigūnai prieš mane su vaiku pradėjo naudoti smurtą. Vaikas pradėjo spiegti. Žmonės aplinkui pradėjo lipti iš automobilių, domėdamiesi, kas čia vyksta. Du vyrai liepė pareigūnams mane paleisti, o man nusiraminti, sakydami: „Ką jūs darote? Pažiūrėkite į vaiką, į jo akis...“ Viena moteris sakė, kad paliudys mačiusi, kaip pareigūnai naudojo jėgą. Ji užsirašė mano telefono numerį. Buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, bet jis nespėjo atvažiuoti. Po šio įvykio pareigūnų elgesys pasikeitė – kai grįžome į namus, jie buvo paslaugūs ir geranoriški“, – liudijo Gintaras.

Vaikus apgyvendino „Pastogėje“

Pasak kauniečių, jų teisės matyti vaikus apribotos, oficiali laikina globa buvo patikėta šeimos draugei Ritai Lukošienei, spalio 12 dieną sūnus su dukra perduoti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Spalio 15 dieną vaikai perduoti laikinai globėjai.

Spalio 16 dieną įvyko posėdis dėl tolesnio šeimos likimo. Gintaro teigimu, specialistai įvardijo pastebėję pažangą, stengimąsi atgauti vaikus iš tėvo pusės, bet buvo nutarta, kad vaikų dar negalima grąžinti į šeimą dėl tėvų emocinės būklės, vaikų perduoti tėvui negalima, nes jis gyvena su žmona, o su mama vaikai negali matytis. Kliuvo ir tai, kad Gintaras, kaip teigta, neturi nuolatinio darbo, nors dirba su verslo liudijimu.

Pasak tėvo, vaikus specialistai verčia užregistruoti į darželį, nors jie to neplanavo daryti.

Posėdyje nutarta pratęsti vaikų laikymą „Pastogėje“ arba pas globėjus dar dviem mėnesiams. „Pastogė“ planuoja sudaryti susitikimo su vaikais grafiką.

Pasitvirtina tik trečdalis pranešimų

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet nuo liepos iki spalio 22-osios buvo 513 atvejų, kai vaikai perduoti laikinajai globai, pernai per liepą–gruodį tokių atvejų buvo 710.

Šiemet, nuo liepos 1-osios įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, gauta 6 tūkst. pranešimų, iš jų 64 proc. nepasiteisino, t. y. nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis.

66 proc. atvejais pareigūnai nustato, kad šeimoms reikalinga pagalba, 14 proc. atvejų nustatoma grėsmė vaikams ir kreipiamasi į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė sakė, kad išaugęs pranešimų skaičius rodo visuomenės sąmoningumą, kaip buvo ir priėmus Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kai padaugėjo informacijos apie smurtą šeimose.

Šiame straipsnyje:

kauniečių tragedija

atimti vaikai

atimti mažamečiai

spaudos konferencija

LNK1