ELTA primena, kad toks miesto savivaldybės planas prisijungti 13 rajono seniūnijų su 99 kaimais įaudrino rajono bendruomenę: gyventojai renka parašus prieš teritorijos suskaldymą, visuomeninės organizacijos siunčia peticijas šalies vadovams, seniūnijose vyksta susitikimai su valdžios atstovais.

Šiuose susitikimuose dalyvauja įvairių į Kauno rajono savivaldybės tarybą išrinktų partijų atstovai – socialdemokratai, konservatoriai, valstiečiai žalieji, liberalai. Visi jie pasisako prieš savivaldybės teritorijos suskaldymą. Tokios pat nuomonės laikosi ir 25 bendruomenes vienijančios Kauno rajono bendruomeninių organizacijų asociacijos (KRBOS) inicijuotuose susirinkimuose Domeikavoje, Neveronyse ir Karmėlavoje dalyvavę parlamentarai Raminta Popovienė, Kęstutis Bacvinka ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Mes kvietėme į susitikimus su rajono gyventojais ir prijungimo iniciatorius iš Kauno miesto savivaldybės. Deja, nė vienas jų nepasirodė ir net į laiškus neatsakė. Iškasė karo kirvį, o normaliai paaiškinti savo tikslų nenori“, – apgailestavo Kauno rajono bendruomeninių organizacijų asociacijos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Dažniausiai gyventojai klausia apie galimas grėsmes suskaldžius Kauno rajono savivaldybę. Koks likimas laukia „ilgųjų“ gimnazijų, kokie bus mokesčiai, ar išliks bibliotekos, kultūros centrai, kas laukia žemdirbių? Į visus šiuos klausimus žmonės norėtų aiškių atsakymų.

„Ar prijungus prie Kauno, neliksime amžiams pamirštais miesto pakraščiais?“, – samprotavo Ramučių bendruomenės centro pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė. Moteris prisiminė, kad panašus likimas ištiko kadaise prie Kauno prijungtus buvusias rajono teritorijas – Palemoną, Rokus, Sargėnus, Romainius, Vaišvydavą, Karkazus.

Ar prijungus prie Kauno, neliksime amžiams pamirštais miesto pakraščiais?

Seimo narė R. Popovienė pabrėžė, kad chaotiškas, brutaliu keliu stumiamas sprendimas paliestų labai daug sričių: švietimą, kultūrą, mokesčius, žemės ūkį, socialines paslaugas, ES finansinę paramą. Ji stebėjosi, kodėl toks svarbus klausimas nesprendžiamas nacionaliniu mastu ir kodėl nepaisoma kitų 12-kos seniūnijų gyventojų interesų.

„Kauno miesto savivaldybė sprendimą prijungti dalį Kauno rajono teritorijų priėmė neapsvarsčiusi Tarybos komitetuose, nepasitarusi su gyventojais ir rajono savivaldybe, neatlikusi galimų pokyčių analizės. Reikėtų dar pabrėžti, kad tokios reformos civilizuotose valstybėse vyksta 3-4 metus. Pokyčius inicijuoja patys žmonės, tačiau atliekami rimti tyrimai, skaičiuojami kaštai, ir tik tada priimamas sprendimas. Kauno miesto vadovai viską apvertė aukštyn kojomis, todėl kilo sumaištis bendruomenėje“, – piktinosi R. Popovienė.

Pasak Seimo pirmininko V. Pranckiečio, Kauno rajono politikai dar niekada nebuvo tokie vieningi. Juos sujungė bendras tikslas – išsaugoti Kauno rajoną. „Manau, kad tokios Kauno miesto valdžios iniciatyvos Seime ir Vyriausybėje neturi ateities“, – teigė politikas.

Kauno rajono mero pavaduotojo Antano Nesteckio teigimu, abiejose gretimose savivaldybėse problemų netrūksta, irt jas galima spręsti bendradarbiaujant. „Europos valstybėse gyventojų niekas neskirsto į savus ir svetimus, o galvojama, kaip geriau teikti paslaugas. Regionai dažnai turi bendrą transporto sistemą, elektroninį bilietą, kartu sprendžiamos švietimo, infrastruktūros problemos. Tokiu keliu reikia eiti ir mums su Kaunu, kitomis regiono savivaldybėmis“, – siūlo vicemeras.

Bendruomeninių organizacijų asociacijos vadovė E. Juozapavičienė pabrėžė, kad Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta nedemokratiška apklausa, todėl bendruomenės nusprendė rinkti parašus ir ragina stabdyti rajono teritorijos draskymo procedūrą.

„Kauno rajono padalijimo iniciatoriai teigia, kad vyks referendumas, bet tai – melas. Apklausoje net nenumatyta mažiausia respondentų skaičiaus norma. Jos metodika neaiški, todėl kyla reali grėsmė, kad saujelė gyventojų gali nuspręsti šimto tūkstančių žmonių likimą. Be to, planuojama apklausti tik prijungiamų teritorijų gyventojus. O kur dar likusios 12 pakraščio seniūnijų? Juk ten gyvenančių žmonių padėtis neišvengiamai blogės, – bus daugiau socialinės atskirties“, – retoriškai klausė Kauno rajono bendruomenių lyderė.

Pažymėtina, jog prie akcijos už nedalomą Kauno rajoną prisijungia vis daugiau visuomeninių organizacijų. „Kauno rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių, todėl nesuprantame noro griauti tai, kas daug metų buvo rūpestingai kuriama“, – sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė. Jos vadovaujama organizacija jau išsiuntė šalies vadovams kreipimąsi, kuriame raginama stabdyti pradėtą procedūrą. Panašų kreipimąsi išsiuntė Kauno rajono trišalė taryba, Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacija, kitos organizacijos.

„Pirmiausia atsižvelgsime į gyventojų nuomonę, ekspertų išvadas, patys taip pat aktyviai nagrinėjame situaciją ir galimas teritorijos padalijimo pasekmes. Žinoma, po to svarų žodį turėtų tarti šalies vadovai, nes tai nėra vienos ar dviejų savivaldybių problema“, – pabrėžė Kauno rajono mero pavaduotojas A. Nesteckis.

Pagal pranešimą, neeilinis Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks spalio 10-ąją.