Geriausia gynyba puolant?

Po gerą valandą trukusios teisiamojo išpažinties O.Tsariučenka taip įsiaudrino, kad net teko jį stabdyti. Po jo parodymų, duotų anksčiau, paskelbimo bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Arūnas Paštuolis nesusilaikė nereplikavęs: "Mes negalime jums sukviesti visų Kauno policijos komisarų!"

To prireikė O.Tsariučenkai atkakliai tvirtinant, kad anksčiau prisiėmė visą kaltę, nes esą buvo sudaręs su vienu Kauno policijos vadovu sandėrį. Tai įvyko iš karto po jo sulaikymo, šis pasiūlė viską prisipažinti ir už tai pažadėjo baigti bylą būtinosios ginties neišvengiamybe bei nusikaltimų padarymu esant afekto būsenos. "Jeigu ne, tau gresia iki gyvos galvos", – teigė šis, anot teisiamojo, jį apgavęs pareigūnas.

Prokuroras įpareigotas užtikrinti šio pareigūno dalyvavimą kitame posėdyje. O.Tsariučenka teigia, kad tada buvo pristatytas į vieną iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyrių. Tačiau jo nupieštas žodinis esą jį apgavusio pareigūno portretas, anot prokuroro, neatitinka minėto skyriaus vadovo išvaizdos.

43-ejų O.Tsariučenka stojo prieš teismą dėl kaltinimų praėjusių metų rugpjūčio 22-osios vakarą nužudžius du žmones, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, bei pasikėsinimo tokiu pačiu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti dar vieną savo tautietį. Ir tyčinio didelės vertės svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu –  vieno Birželio 23-iosios gatvės 6-ojo namo buto, kurį jo velionių savininkų dukra buvo išnuomojusi statybų bendrovei, kurios objektuose dirbo šie ukrainiečiai, padegimo.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

O.Tsariučenka tikino teismą nužudęs tik vieną savo tautietį ir dar vieną sužeidęs. Ir nepadegęs buto, kuriame įvyko dvikova su sužeistuoju. "Esu dirbęs ir gaisrininku. Žinau, kad tokios paklodės nedega. Taigi, tikrai nebūčiau jos padegęs, kuo esu kaltinamas", – teigė teisiamasis. Įrodinėjo jis ir tai, kad negalėjo su viena iš savo aukų įsigyti tą vakarą netoliese esančioje "Maximoje" alkoholio, nes Lietuvoje jis po 20 val. neparduodamas jau nuo nuo 2018-ųjų sausio 1-osios.

Pažadai ir tikrovė

"Ankstesni parodymai buvo išgauti iš manęs apgaule ir šantažu. O po to dar tendencingai ir su interpretacijomis išversti", – pradėjo savo kalbą teisme O.Tsariučenka.

Tiesa, net tris ketvirtadalius jos sudarė bylon sugulusių įvykių priešistorė. Anot O.Tsariučenkos, dirbti į Lietuvą jį pakvietė tautietis Igoris, kuriam prieš tai jo vadovaujama brigada pastatė kavinę. Jis sutikęs ne iš karto, nes tuo metu jo žmona laukėsi. Galiausiai šiai pernai liepą pagimdžius dukrą, sutiko, nes žadėtos geros sąlygos. Deja, atvykus į Lietuvą, paaiškėjo, kad į brigadą, kuriai jis turėjo vadovauti, esą buvo surinkti visai jiems patikėto darbo nemokantys jo tautiečiai. Ir, žinoma, bendrovės, kurios objektuose jiems teko dirbti, vadovas buvo tuo nepatenkintas. Ir nenorėjo mokėti net avanso. Jį kiekvienam brigados nariui po 50 eurų sumokėjo Igoris. O.Tsariučenka prisipažino davęs visiems po 10 eurų, o už likusius nupirkęs pigiau maisto, indus jam gaminti ir televizorių – kad neprailgtų vakarai.

Labiausiai tokiais jo sprendimais buvo nepatenkinti brigadoje dirbę du netikri broliai – Borisas ir Andrejus. Anot O.Tsariučenkos, netrukus šie dėl to, kad prastai dirbo, buvo perkelti dirbti vadinamųjų juodų darbų, dėl to dar šnairiau pradėjo žiūrėti į jį.

Netrukus dirbti juodų darbų buvo perkeltas ir pats O.Tsariučenka. Anot jo, dėl to, kad bendrovės, kurios objektuose dirbo, direktoriui nepatiko jo atkaklumas reikalaujant parodyti sutartį – kiek ir už kokį darbą šis turi mokėti?

Pasak O.Tsariučenkos, kovojo jis už savo teises ir perkeltas į prastesnį darbą, dėl to bendrovės direktorius ir liepęs jam grąžinti bendrabučio raktus, duodamus suprasti, kad atsisako jo paslaugų. O pareikalavus sumokėti už atliktą darbą – kad turėtų už ką grįžti į Ukrainą, davė suprasti, kad jeigu O.Tsariučenka reikalaus, kas jam nepriklauso, gali grįžti į tėvynę ir karste.

Mes negalime jums sukviesti visų Kauno policijos komisarų!

Mįslingas skerdynių įrankis

Pasak O.Tsariučenkos, susirinkti daiktus bendrabutyje, iš kurio liepta išsikraustyti, jam padėjo antras pagal amžių brigados narys – 33-ejų metų Vladas. Su šiuo jie tada išgėrė porą litrų sidro. Ir Vladas pažadėjo pakalbėti su kitais brigados nariais – gal jie priims jį vienai nakčiai į minėtą butą Birželio 23-iosios gatvės devyniaaukštyje, kuriame prieš tai gyveno ir O.Tsariučenka.

Tačiau pakalbėti su tautiečiais išėjęs Vladas, kaip žadėjo, nebegrįžo. O.Tsariučenka po kurio laiko ėmė jo ieškoti. Ir sutiko prie minėto devyniaaukščio. Po to sėdėjo kieme prie smėlio dėžės ir sprendė, ką daryti toliau. Bekalbėdami pjaustę obuolius, kurių O.Tsariučenka pasiskindavo viename sode pakeliui į darbą, kai neturėdavo, ką valgyti, virtuviniu peiliu, kurį rado viename iš objektų, kuriame dirbo.

Anot O.Tsariučenkos, tragiškai pasibaigęs konfliktas su Vladu kilo dėl to, kad šis primygtinai jam siūlė grįžti pernakvoti į bendrabutį. Ir esą Vladas pirmas stvėrė šalia gulėjusį peilį. O jis tik atmušęs jo ataką, tačiau taip nesėkmingai, kad užlenktoje Vlado rankoje buvęs peilis įsmigo šiam į kaklą. Tačiau, kodėl, šį ištraukęs, jis dar kartą smogė peiliu ten pat, O.Tsariučenka paaiškinti jau nesugebėjo.

Jis teigė negalintis paaiškinti ir kaip atsidūrė minėtame bute, kuriame su kitais tautiečiais gyveno Vladas. O ten susidūrė su agresyviai nusiteikusiu vienu iš brolių, su kuriais konfliktavo, – Andrejumi. Ir tik tada pamatęs, kad turi rankoje peilį. "Bijojau, kad Andrejus jo neatimtų ir manęs nenužudytų", – teisinosi, kodėl su juo susigrūmė, O.Tsariučenka. O po to, kai Andrejus, kurį jis galiausiai paleido, užsirakino viename iš kambarių, radęs virtuvėje tabako. Dėl to ir prašęs  Andrejaus žiebtuvėlio. O šio negavęs, trenkęs durimis ir išėjęs iš buto. Kas jį padegė ir nužudė jau miegantį vyresnįjį Andrejaus brolį Borisą, O.Tsariučenka teigė nežinantis. Iki sulaikymo beveik po paros jis teigė klajojęs Kauno gatvėmis. Tiesa, jau persirengęs – naktį prie vieno šiukšlių konteinerio rastais drabužiais. Kai pamatė, kad jo – kruvini.

Iššoko iš trečio aukšto

Perskaičius ankstesnius O.Tsariučenkos parodymus, paaiškėjo naujų iškalbingų detalių.

Pavyzdžiui, kad jie su Vladu tą šiam lemtingą vakarą, apie 21 val., pirkę jau minėtoje "Maximoje" sidro ir degtinės. O smogęs netyčia sužalotam Vladui peiliu antrą kartą, nes netoliese ant suoliuko sėdėjo dvi merginos ir jis baiminosi, kad šios neišgirstų sužeistojo gargaliavimo.

Be to, O.Tsariučenka buvo prisipažinęs taikęsis visoms savo aukoms į kaklą, nes to buvo išmokęs tarnaudamas kariuomenėje.

Tačiau iškalbingiausi buvo teismo paskelbti Andrejaus ir kito O.Tsariučenkos tautiečio, tą lemtingą naktį buvusio minėtame Birželio 23-iosios gatvės bute, parodymai, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Prisišaukti į teismo posėdžius nė vieno iš jų nepavyko. Nukentėjusiojo statusą turintis Andrejus atsisakė atvykti. O liudytojo statusą turintis šuoliu iš trečiojo aukšto tada gelbėjęsis Grigorijus net neatsiliepė.

Andrejus, kuriam bylon sugulusių įvykių metu buvo 24-eri, ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakojo, kad tą lemtingą rugpjūčio 22-ąją po eilinio konflikto tarp jo 29-erių metų brolio Boriso ir O.Tsariučenkos šis pagrasinęs, kad jo broliui vakare "bus chana". Tą patį vakarą išėjęs iš tualeto jis netikėtai susidūrė buto koridoriuje su O.Tsariučenka. Ir šis dūręs jam peiliu į pilvą. Po to nuėjęs į kambarį, kuriame prie planšetinio kompiuterio lovoje buvo užmigęs Borisas. Grįžęs iš ten po minutės, jis vėl puolė Andrejų. Į šio pagalbos šauksmą iš kito kambario išbėgo 20-metis Grigorijus. Tačiau, O.Tsariučenkai parodžius jam peilį, dingo. Nors dar buvo vėliau išėjęs su taburete, tačiau ateiti į pagalbą Andrejui nesiryžo. O kai O.Tsariučenka nubėgo paskui jį, iššoko pro balkoną. Tačiau šiuo trumpu O.Tsariučenkos pasišalinimu spėjo pasinaudoti Andrejus, nušliaužęs į kambarį, kuriame miegojo Borisas, ir ten užsirakinęs. Jis teigė radęs brolį kraujo klane ir be gyvybės ženklų. Ir pro durų stiklą matęs, kaip O.Tsariučenka padegė koridoriuje kažkokį baltą daiktą.

Tik vienas ieškinys

Ekspertai, tyrę O.Tsariučenką, konstatavo, kad jis pakaltinamas, nors ir turi tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Duomenų apie tai, kad O.Tsariučenka buvo gydomas tėvynėje psichiatrų, byloje taip pat nėra. Kreipųsis pagalbos į Ukrainos teisėsaugą, gautas atsakymas, kad tėvynėje jis nebuvo ir teistas.

Jokio ieškinio O.Tsariučenkai nepareiškė nei Andrejus, nei Vlado sesuo, kurią galų gale pavyko prisišaukti į teismą.

Vienintelis teisiamajam pareikštas ieškinys – draudimo atstovų prašoma kompensacija už padegto ir jį gesinant sulieto butų savininkėms išmokėtus beveik 11 500 eurų.

Teisme parodymus davęs bendrovės "Dengsta", kurios objektuose, dirbo O.Tsariučenka ir šio tautiečiai, direktorius negailėjo atvykėliams iš Ukrainos kritikos. Jis teigė užsakęs specialistus, o sulaukęs tinginių ir brokdarių. Teisėsaugininkai nustatė, kad Kaune šie ukrainiečiai buvo įdarbinti, tarpininkaujant vienai Gruzijos firmai.