Kaip jau rašyta, šį keturiais aštuonetais pažymėta tragedija nutiko rugpjūčio 8-ąją, 20.08 val., ties Alšėnų seniūnijos Armaniškių kaimu – šalia kelio „Via Baltica“.

Ant vietinės pievos, kurioje, laimė, nebuvo žmonių, tada nukrito ir užsidegė ultralengvasis orlaivis „Bristell Nr.MG5“. Ugniagesiams gelbėtojams užgesinus jį talžančias liepsnas, sudegusio lėktuvo viduje rasti stipriai apdegę dviejų vyrų kūnai.

Tokiomis aplinkybėmis žuvo, anot kolegų, patyręs 71 metų lakūnas Vladimiras Nikonovas ir mažiau patirties, nors tokią pačią licenciją pilotuoti tokius lėktuvus turėjęs 37-erių Artūras Šimkus.

Vladimiras Nikonovas/Justinos Lasauskaitės, Kauno aeroklubo nuotr.

Abu žuvusieji buvo asociacijos „Pilotai.lt“, kuri skelbiasi vienijanti skraidančius ir norinčius skraidyti, nepaisant jų amžiaus ar profesijos, pilotai. Ir skrido UAB „Laikas skristi“, nuomojančios orlaivius, priklausančiu, anot šios bendrovės ir asociacijos „Pilotai.lt“ vadovo Luko Liekio, 2021 m. gamybos minėto modelio ultralengvuoju lėktuvu, kuris laikomas vienu saugiausiu šios rūšies orlaiviu.

Jie išskrido tą vakarą iš S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo Aleksote apie 19 val. – pasiskraidyti vienai valandai. Ir, nuskridę į vadinamąją vakarinę zoną, šnekant lakūnų kalba, pasiekė joje aukštį ir ten treniravosi. Tragedija įvyko pasiskraidymo laikui einant į pabaigą.

Jau iš karto po jos žuvusiųjų kolegos buvo linkę apsistoti ties dviem versijomis, kodėl šis orlaivis, kaip buvo nufilmuota pro šalį važiavusių turistų iš užsienio, pateko į suktuką, iš kurio jo pilotas nesugebėjo išvesti lėktuvo dėl per mažo aukščio.

„Arba kažkoks techninis gedimas, arba piloto klaida“, – taip galimą tragedijos priežastį tada portalui kauno.diena.lt tada įvardijo ilgametis Kauno aeroklubo direktoriaus Algimantas Žentelis, teigdamas, kad jeigu lemtingu tapo techninis gedimas, jis paaiškės tyrimo metu. O, jeigu tai buvo žmogiškoji klaida, jos galime ir nesužinoti.

Kauno teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Nikonovo ir A. Šimkaus mirties priežasties netruko nė pusmečio. Jam vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis šią savaitė šį tyrimą nutraukė, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Tiksliau – nenustačius jokių kitų asmenų galimų nusikalstamų veiksmų ar klaidų, lėmusių skridusiųjų šiuo ultralengvuoju orlaiviu žūtį.

Vienas iš žuvusiųjų galėjo bandyti lėktuvą suvaldyti, o kitas įsitverti į vairą iš panikos ir to neleisti.

Anot D. Jakučio, nebuvo nustatyta ne tik šio skrydžio valdymo iš išorės problemų ar klaidos, bet ir techninių šią tragediją lėmusių priežasčių. Pagalbon pasitelktas ekspertas, tiriantis aviakatastrofas pagal Europos konvenciją, tiesa, galėjęs padėti labai ribotai, nes dėl savo specifinio statuso vengia dalyvauti baudžiamajame procese, konstatavo, kad visi, jo nuomone, nukritusio orlaivio sugadinimai, kurie matosi, atsirado nuo smūgio į žemę.

Baigiant tyrimą, D. Jakučio teigimu, apsistota ties tuo, kad tragedijos kaltininkas sėdėjo sudužusio orlaivio kabinoje. Tačiau įvertinti konkrečiau šio faktoriaus nebuvo galimybės, nes tokio tipo orlaiviuose nėra juodųjų dėžių. O 1200 pėdų arba šiek tiek daugiau kaip 400 metrų aukštyje, kuriame prieš tragediją skrido šis orlaivis, vykstantys skrydžiai nėra kontroliuojami iš žemės, t. y. pats lėktuvo pilotas turi palaikyti ryšį su sėdinčiuoju bokšte.

Apklausus pastarąjį, paaiškėjo, kad šio orlaivio įgula lyg ir norėjo didesnio aukščio, bet jai to neleista ir ji grįžo į savo aukštį. Tuo laiku ore – gretimose zonose buvo dar du lėktuvai ir kilo keli oro balionai, kuriais ir sustojo pasigrožėti ne tik tragedijos liudytojais tapę, bet ir ją nufilmavę turistai iš užsienio.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tragedija įvyko už kelių minučių po draudimo pakeisti skrydžio aukštį.

Sprendžiant iš jau iš minėto turistų iš užsienio padaryto įrašo, į lemtingą suktuką, iš kurio dėl per žemo aukščio nesugebėta išeiti, anot D. Jakučio, buvo galima patekti ir dėl meterologinio reiškinio, ir dėl kažkokio manevro, ir dėl klaidos – pavyzdžiui, greičio praradimo. Juolab, kad tokių skrydžių metu ir mokomasi atlikti tam tikrus manevrus, tačiau ne visi turi stiprius nervus. Ypač tokiuose lėktuvuose, nes juose abu pilotai turi tuos pačius jų valdymo įrenginius, kurie veikia vienu metu. „Vienas iš žuvusiųjų galėjo bandyti lėktuvą suvaldyti, o kitas įsitverti į vairą iš panikos ir to neleisti“, – neatmetė ir tokios įvykių eigos tragedijos aplinkybes tyrę teisėsaugininkai.