Quantcast

Klaipėdos dramos teatras intriguoja nauju žaidimu

Praėjusią savaitę startavo nemokamas, azarto ir įtampos kupinas Klaipėdos dramos teatro inicijuotas žaidimas „Zoom Zoom in My Room“. Ketvirtadieniais „Zoom“ platformoje trys aktoriai pasakoja po vieną istoriją, o žiūrovai balsuoja, ar ji – tiesa, ar melas. Žaidimo finalas numatytas per Tarptautinę teatro dieną.

Melas ar tiesa?

Prašymu būtinai įsijungti kameras ir mikrofonus prasideda teatrinio žaidimo „Zoom Zoom in My Room“ seansas. Jo metu kelioms dešimtims žiūrovų trys Klaipėdos dramos teatro aktoriai pasakoja trumpas istorijas iš savo gyvenimo. Jas išklausę žmonės turi balsuoti – aktoriai meluoja, ar sako tiesą. Kas ketvirtadienį į žaidimą įsijungia vis kiti aktoriai ir taip iki įtempto finalo kovo 27-ąją.

„Labai jaudinausi. Kaip prieš spektaklį ėmė drebėti rankos ir džiūti gerklė. Atrodo, kas čia tokio – reikia papasakoti istoriją, ją pasakoji iš namų, ne scenoje, tad iš kur tas nerimas?“ – kalbintas iškart po transliacijos atviravo aktorius Jonas Viršilas. Anot jo, buvo nepaprastai malonu pajusti auditorijos buvimą, pasikrauti gerojo adrenalino, prisiminti, dėl ko mėgsta savo darbą.

Žaidimo idėja – pastanga atskirti tiesą ir melą – leidžia pasvarstyti apie tiesos trapumą.

Jaudulį pripažino jutęs ir pirmos žaidimo dalies nugalėtojas Karolis Maiskis: „Zoom“ erdvė ne tas pats kaip scena, kur dėl apšvietimo nelabai matai auditoriją, kur kartu su tavimi yra kolegos. Čia viskas koncentruočiau, tad kalbėdamas stengiausi per daug nesidairyti į veidus, kad nepradėčiau jaudintis, neišsiduočiau – meluoju, ar sakau tiesą.“

Matomi publikos veidai, pasak J.Viršilo – unikalus šio žaidimo atributas. „Teatras yra pagrįstas abipuse emocijų kaita – tai tikrai buvo galima justi. Matai klausytojų įsitraukimą, kaip jie reaguoja, nusišypso tau. Kalbėdamas stengiausi susikoncentruoti į vieną adresatą, pamačiau kolegę Sigutę Gaudušytę – jai ir pasakojau savo istoriją“, – juokėsi pašnekovas.

Lygiavertis santykis

J.Viršilas pasakojo tikrą nutikimą – kaip važiavo į Dainų šventę ir partrenktas automobilio susilaužė koją. „Gal ta istorija neatrodė labai įtikinama, bet mano pasirinkimas buvo nemeluoti. Džiaugiuosi, kad įtikinau ir publiką“, – sakė aktorius. Jis minėjo, kad žaidimo iššūkis verčia sudvejoti, giliau įsižiūrėti. Pilotinėje „Zoom Zoom in My Room“ laidoje aktoriai melavo savo kolegoms aktoriams. „Buvo labai įdomu žiūrėti, bandyti sugauti melą. Klausydamasis istorijų jaučiausi abejojantis, o juk kalbėjo pažįstami žmonės“, – apibendrino J.Viršilas.

„Zoom Zoom in My Room“ ir publiką, ir dalyvius suveda intymioje namų aplinkoje – aktoriai kalba ne nuo scenos – taip kuriamas lygiavertis santykis. „Neįprastas potyris, kai publika taip arti, kai žiūrovai tuoj pat gali reaguoti – pasakoji ir iškart rašo, kad čia visiškas melas, nė žodžio tiesos. Paprastai teatre tokio ryšio nėra. Po spektaklio nuskamba plojimai, bet žiūrovai tau juk nerašo, ar tu juos įtikinai, ar ne“, – apie įdomų artumo pojūtį pasakojo K.Maiskis. Nors ir juto nerimą, ruošdamasis pasakoti savo melą, aktorius jį labiau tapatino su bendru prieš vaidinimą juntamu jauduliu – nesiejo jo su tuo, kad savotiškai įsileidžia žiūrovus į savo namų erdvę. „Visi mes tokiose pačiose aplinkybėse – visi vieni į kitus žiūrėjome iš savo namų. Aš – namie, bet ir žiūrovai – namie. Didesnis iššūkis buvo pats „grįžimo į žmones“ faktas. Net nežinau, kaip tą jausmą įvardyti, bet ta kelių mėnesių pertrauka juntama“, – prisipažino aktorius.

Geras trenažas aktoriams

„Zoom Zoom in My Room“ idėjos autorius ir režisierius – aktorius Liudas Vyšniauskas kartu su kolega Artūru Lepiochinu atlieka žaidimo vedėjų vaidmenis. Jei aktoriai į žaidimą jungiasi iš savo namų erdvės, vedėjai į visus kreipiasi iš teatro fojė – už jų nugaros kviesdamas boluoja įėjimas į Didžiąją salę.

Ne vieną meninį projektą internetinėse bendravimo platformose stebėjęs L.Vyšniauskas minėjo, kad daugeliu atvejų nebūna kontakto su žiūrovais, tad, kuriant „Zoom Zoom in My Room“, norėta išlaikyti ryšį su publika, įtraukti žmones į vyksmą, leisti jiems pajusti azartą. Kartu, sakytumei, labai paprasta žaidimo idėja – pastanga atskirti tiesą ir melą – leidžia pasvarstyti apie tiesos trapumą. Internetinėje erdvėje netikros naujienos sklinda labai greitai, dezinformacija gali suklaidinti net ir laikančius save labai akylais.

„Aktoriaus profesija – meluoti taip, kad juo būtų patikėta. Tai – mūsų duona. Esame melo profesionalai. Šis žaidimas aktoriams yra ne tik puiki proga atnaujinti kontaktą su žiūrovais, prisiminti savo profesiją. Tai – ir geras trenažas“, – teigė L.Vyšniauskas. Anot jo, įkvėpimo ruošiant savo istorijas aktoriai neturi ieškoti toli. „Visiems mums puikiai pažįstama K.Stanislavskio sistema. Pagrindinė K.Stanislavskio pastaba aktoriams būdavo: „Netikiu!“ Taigi siekiame įtikinti“, – apibendrino žaidimo režisierius.

Kitas „Zoom Zoom in My Room“ seansas – šį ketvirtadienį. Registruotis galima čia: http://bit.ly/3cpo5gu. Dalyvavimas žaidime nemokamas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
O aktoriai jau angliskai pradejo bendrauti?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių