Dramos teatras naująjį sezoną pradėjo tituluotu spektakliu – A.Strindbergo drama „Tėvas“ (rež. Mara Kimelė), kitą savaitę bus galima pamatytį premjerinį režisieriaus Povilo Gaidžio pastatymą „Elzės žemė“.

Preparuos stereotipus

Spalio 17-ąją Klaipėdos dramos teatre debiutuos savito braižo režisierius Agnius Jankevičius, mėgstantis gilintis į nedidelių, uždarų bendruomenių temas, egzistencinius ir geografinius paribius. Auksinio scenos kryžiaus laureatas statys lenkų rašytojo Andrzejaus Stasiuko pjesę „Naktis“ (iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė).

A.Stasiukas (gim.1960 m.) – vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų. Pelnęs ne vieną apdovanojimą. Už knygą „Pakeliui į Babadagą“ (2005 m.; 2006 m. išleista Lietuvoje leidykloje „Kitos knygos“) apdovanotas prestižiškiausia Lenkijos literatūrine premija „Nikė“. 2016 m. už literatūrinę veiklą įvertintas Austrijos valstybine Europos literatūros premija.

Savo kūryboje rašytojas nuolat grįžta prie lenkų ir jų kaimynų Europoje santykių, aktualios šių dienų temos – Rytų ir Vakarų Europos kultūrinių prieštarų, bendražmogiškųjų vertybių paieškos.

Pjesė „Naktis“ pirmą kartą pastatyta 2005 m. kaip bendras Krokuvos „Stary Teatr“ (Lenkija) ir Diuseldorfo „Staatsschauspiel“ (Vokietija) projektas. Tai farsas, kuriame egzistencinis kartėlis susipina su humoru ir jautrumu žmogiškajai būčiai. Pjesės veiksmas vyksta Vokietijoje. Jaunas vagišius iš Rytų Europos žūsta, kai jį peršauna papuošalų parduotuvės savininkas. Po mirties vaikino širdis nelegaliai išimama ir persodinama į juvelyro kūną.

Pjesėje A.Stasiukas preparuoja stereotipus ir beprotiškiausias mitologijas, abipusį įtarumą ir baimes, kurių apstu istoriškai sudėtinguose lenkų ir vokiečių santykiuose. Tiesiogine ir perkeltine žodžių prasme jis stengiasi suvienyti „slavišką širdį ir vokišką protą“ ir ieško atviros erdvės, kurioje lenkai ir vokiečiai, Rytai ir Vakarai atsikratytų savo baimių ir prietarų, senų ir naujų stereotipų, suprastų vienas kitą ir susivienytų kaip teisėti vienos Europos šeimos nariai.

Pirk arba mirk

Lapkričio 29 d. premjerą pagal Milano Markovičiaus (Milan Marković) pjesę „Labas rytas, pone Triuši“ teatro Kamerinėje salėje pristatys Marius Pažereckas – aktorius, režisierius, nuo 2013 m. dirbantis režisieriaus asistentu Klaipėdos dramos teatre.

Pjesės autorius – jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas, rašytojas ir atlikėjas Milanas Markovićius, gimęs 1978 m. Belgrade, gyvenantis Švedijoje, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos, Slovėnijos, Serbijos, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.

Spektaklio „Labas rytas, pone Triuši“ premjera įvyko 2009 m. Londone. Tai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją, apie jauną žmogų, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene, kurioje jis bando išgyventi.

Pagrindinio herojaus tėvai kiauras dienas žiūri televizorių ir perka viską iš eilės, kas pasirodo televizinėje „Top-Shop“ parduotuvėje, o sūnus jiems visai nerūpi. Tėvai norėtų, kad jis dirbtų biure, gautų gerą atlyginimą ir būtų toks kaip visi. Jo mergina reikalauja iš jo visko, ko tik gali ir geidžia: „kada nusipirksi naują, didelę spintą?“ ,,kada įsigysim naują lovą, skalbimo mašiną?“ ir t. t. Aplinkoje, kurioje jis gyvena, viskas sukasi apie pirkimą, nesvarbu, ar to reikia, ar ne... Jovanas, nebeiškęsdamas tokio gyvenimo, pasiryžta savižudybei, bet staiga jo gyvenime pasirodo Ponas Triušis – kažkuo panašus į Triušį iš „Alisos stebuklų šalyje“ –  ir užkerta kelią jo drastiškam sprendimui. Į Jovano istoriją nuolat kišasi du gydytojai – savotiška virusinė programa, bandanti jį atversti į „normalų“ žmogų. Kuri realybė yra tikroji, o kuri virtuali? Ar pasiduoti „viruso“ įtakai ir būti tokiam kaip visi, ar būti kitokiu, kaip Ponas Triušis, ir žiūrėti į viską daug paprasčiau?

Statys E.Nekrošius

Kita Klaipėdos dramos teatre laukiama premjera – Sauliaus Šaltenio romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią režisuos Eimuntas Nekrošius. Premjera planuojama 2018-ųjų sausį. E.Nekrošius Klaipėdos dramos teatre spektaklį statys pirmą kartą. Pasaulyje garsus režisierius uostamiesčio dramos teatre dar niekada nėra dirbęs. Dėl pastatymo šiame teatre su juo tartasi ne vienerius metus.

S.Šaltenio „Kalės vaikai“ – romanas, nukeliantis į donelaitiškąją epochą, artimą Klaipėdos kraštui istoriškai ir geografiškai. Romane susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis – vokiečių kolonizacija, karai su rusais, lenkinimas, pasakos, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, dar senesni – matriarchato bendruomenės – mitų atgarsiai, Šventojo rašto nuotrupos ir postulatai. Pasakojimo faktūra tiršta, erdvėlaikis – labiau mitinis nei konkretus. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado. Romano inscenizaciją spektakliui rašo pats rašytojas S.Šaltenis.

Dailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apie šį S.Šaltenio romaną sakė: „Kalės vaikai“ – žiaurus stebuklas, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais... Knyga, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo.”

Du spektakliai – vaikams

Naująjį sezoną Klaipėdos dramos teatras papildys repertuarą dviem vaikiškais spektakliais. Režisierė Agnė Dilytė atnaujino Klaipėdos dramos teatre rodytą spektaklį vaikams pagal vokiečių rašytojo Peterio Hakso kūrybą „Dėdės Tito džiazas“ (2013). Šis vaidinimas buvo nominuotas Auksiniams scenos kryžiams. Atnaujinto spektaklio premjera įvyks rugsėjo 2 -ąją

Jaunas Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius Paulius Tamolė pernai sėkmingai debiutavo kaip režisierius spektakliu vaikams „Raudonkepuraitė“, kurio premjera įvyko Nacionaliniame dramos teatre. Režisierius pats augina dukrą, todėl labai atsakingai žiūri į kūrybą vaikams. Su P.Tamole tariamasi dėl spektaklio vaikams pastatymo kitų metų kovą.

Svečiai iš Latvijos

Pavasarį darbo Klaipėdos dramos teatre imsis svečias iš Latvijos Elmaras Senkovas. E.Senkovas (g. 1984) – jaunas talentas, prieš kelerius metus oficialiai tapęs Latvijos nacionalinio teatro režisieriumi. Ir tikrai ne šiaip sau – nuo 2010 m. jo spektakliai kasmet nominuojami svarbiausiams Latvijos teatro apdovanojimams, atitinkančiais Lietuvos Auksinius scenos kryžius, ir gauna juos. Latvijoje pagrįstai kalbama apie savotišką Senkovo fenomeną, ypatingą jo režisūrinį talentą, sugebėjimą visiškai nauju ir netikėtu žvilgsniu pamatyti klasikines pjeses.

Klaipėdos dramos teatre E.Senkovas greičiausiai irgi imsis klasikos, šiuo metu svarstomi keli variantai. Kartu su režisieriumi dirbs ir scenografas iš Latvijos Reinis Suchanovas, kūręs scenografiją vienam populiariausių ir tituluočiausų Klaipėdos dramos teatro spektaklių – A.Strindbergo „Tėvui“ (rež. M.Kimele, Latvija).

Surengs antrąjį festivalį

Sezoną užbaigs antrasis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“.

Jo branduolį vėl sudarys nauji „Nowy Teatr“ (Lenkija, Varšuva), NO99 (Talinas, Estija), Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Oskaro Koršunovo teatro ir Klaipėdos dramos teatro spektakliai.

„TheATRIUM“ rengėjai jau tariasi su būsimais festivalio dalyviais, ketina plėsti festivalio programą ir žada netikėtumų.