Dėl tos pačios priežasties viena rusė taip ir nesulaukė aštuoniolikos. Likus mėnesiui iki gimtadienio, norėdama pasidaryti įspūdingą autoportretą, ji užkopė ant tilto konstrukcijų ir praradusi pusiausvyrą nukrito – dar mėgino griebtis už elektros laidų, bet gavo 1,5 tūkst. voltų smūgį.

Būtent todėl pasaulyje yra vietų, kuriose draudžiama naudotis "selfie" lazdomis ar fotografuotis apskritai.

Pavyzdžiui, visuose "Disney" parkuose, kai kuriuose festivaliuose, muziejuose.

Specialistams toks beatodairiškas žmonių elgesys kelia nerimą.

Amerikos psichiatrų asociacija (APA) oficialiai patvirtino, kad asmenukių darymas yra psichologinis sutrikimas. Asociacija netgi įvardijo ligos pavadinimą – "selfitis".

Jaunoms merginoms tai seniai tapo kasdieniu veiksmu, visai kaip valgymas ar miegas. Šiuo virusu užsikrečia ir vis daugiau vyresnių žmonių.

Anot jų, tai psichologinis sutrikimas, kurio metu kyla sunkiai įveikiamas noras fotografuoti save ir nuotraukas kelti į socialinius tinklus.

Paklydę virtualioje realybėje

Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, žmonės taip siekia patenkinti savo socialinius poreikius: valdžios, turto ir, svarbiausia – garbės.

"Šį atvejį būtų galima interpretuoti taip: "aš galiu tai, ko negali kiti", "noriu pripažinimo, garbės". Kai žmogus turi pakankamai materialinių dalykų, jis rizikuoja", – aiškino psichologas.

Galime parodyti save tik pozityviai, gražiai, retušuoti ir panašiai. Todėl ši priklausomybė yra gana stipri.

Esą informacinėje visuomenėje žmonės nori pripažinimo būtent socialiniuose tinkluose "Facebook" ar "Instagram". Anksčiau dėl šlovės reikėdavo rimtai pasistengti, pasiekti karjeros aukštumų, dabar, norint atkreipti į save aplinkinių dėmesį, pakanka minutę surizikuoti ir įdėti intriguojančią nuotrauką savo paskyroje.

Žmonės nebejaučia skirtumo tarp tikrovės ir virtualios realybės.

"Mes visi esame priklausomi nuo tam tikro sociumo, maži vaikai – nuo mamos ir tėčio, kiti – nuo draugų, treti – nuo virtualios aplinkos. Mes visi norime kažkam priklausyti, nes taip yra saugiau. Priklausyti socialiniams tinklams yra kur kas lengviau, nes mes iš dalies išliekame anonimiški. Galime parodyti save tik pozityviai, gražiai, retušuoti ir panašiai. Todėl ši priklausomybė yra gana stipri", – aiškino T.Lagūnavičius.