Būklė blogėja kasmet

2015-aisiais, kai policininkai išsikėlė iš Jūros g. 1 numeriu pažymėto raudonų plytų statinio, jis ištuštėjo ir jau buvo tapęs vandalų, metalų vagių ir benamių taikiniu.

XIX a. pabaigoje pastatytas pastatas vadinamas kultūros paveldo objektu, jis yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą ir saugomas valstybės. Bandydami išsaugoti bent kelias išorines statinio puošmenas paveldosaugininkai nusuko senuosius žibintus, kabėjusius iš Naujosios Uosto gatvės pusės.

Jame ne kartą buvo kilę gaisrai, dingo nemaža dalis metalinių radiatorių, benamiai ir baugios romantikos ieškotojai braudavosi pro išlaužtas duris ir langus.

Paveldosaugininkai kasmet apžiūrėdavo statinį ir kaskart konstatuodavo, kad jo būklė vėl gerokai suprastėjo.

Poreikis: šiandien Klaipėdos apygardos teismas dirba sovietiniame prekybos valdybos pastate, nuo kurio byra tinkas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Tiesa, prieš kelerius metus Turto bankas pasirūpino užsandarinti landas, todėl gaisrai liovėsi, panašu, kad galimybių įsmukti į vidų sumažėjo.

Buvusį teismo ir kalėjimo pastatą bandyta parduoti, bet pirkėjų neatsirado. Kiekvieno kito aukciono metu kaina mažėjo. Gąsdino ne tik paveldosauginiai reikalavimai, bet ir vietos automobiliams stoka bei kitos ypatybės. Kalbama, kad net už eurą įsigytas statinys būtų be galo brangus.

Klaipėdoje buvo kilusios karštos diskusijos, ar leisti milžiniškame pastatų komplekse įsikurti uostamiesčio menininkams, ar perduoti jį teismams.

Planus nukirto paveldosauga

Didžiausia viltis, kad buvęs teismo ir kalėjimo pastatas atgis, gimė tada, kai pasklido žinia, jog jis bus pritaikytas Klaipėdos apygardos teismui ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Tada svarbiausiu argumentu teismo naudai tapo teiginys, kad už valstybės pinigus suremontuotas statinys bus prižiūrimas valstybinės institucijos.

Teismo administracijos vadovai jau svajojo ne tik apie darbą išskirtiniame, seną istoriją galėsiančiame pratęsti pastate.

Galvota net apie ekskursijas ir tam tikras parodas jame.

Pastatą administruoti, rekonstruoti ir prikelti gyvenimui ketino imtis Turto bankas, jis renovuotą statinį būtų teismams išnuomojęs.

Rekonstrukciją atlikti planuota 2022–2023 m., tikėtasi, kad teismai Jūros gatvėje galėtų pradėti veikti 2024 m.

Preliminari planuojama projekto vertė – 18 mln. eurų.

Pirmieji žingsniai buvo žengti, ketinta imtis projekto, bet paveldosaugininkai panoro apžiūrėti, kas vertingo viduje yra likę.

Kai paveldo saugotojai sužinojo, kad teismų darbui reikia erdvesnių patalpų ir esama noro išgriauti kai kurias buvusio policijos komisariato kabinetų sienas, atsirado poreikis kurti ekspertų komisiją.

Neigiamas atsakymas lėmė faktą, kad teismai į Jūros gatvę nebesikels.

Nepritaikomas teismams

"Vertinant galimybes rekonstruoti ir pritaikyti Jūros g. 1 esantį objektą teismų poreikiams, buvo gauta išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį vertingųjų šio pastato savybių aktą jis nėra pritaikomas teismų poreikiams, – konstatavo Turto banko atstovė spaudai Jolita Skinulytė-Niakšu. – Todėl Turto bankas šiuo metu vertina ir naujo Klaipėdos apygardos teismo pastato statybos galimybę Kauno g. 8, Klaipėdoje esančiame laisvame sklype. Preliminariais skaičiavimais, naujo pastato statyba yra racionalesnis ir efektyvesnis sprendimas, reikalaujantis mažesnių investicijų, nei Jūros g. 1 esančio pastato pritaikymas teismų reikmėms. Galutinis sprendimas galės būti priimtas tik atlikus detalius skaičiavimus ir alternatyvų vertinimus."

Turto bankas vertina kitas Jūros g. 1 esančio pastato panaudojimo galimybes. Užsiminta apie galimą pastato pardavimą aukcione arba, kaip jau tapo įprasta, perdavimą Klaipėdos savivaldybei.

"Galutinį sprendimą dėl šio pastato turės priimti  Vyriausybė", – tikino J.Skinulytė-Niakšu.

Verkiant reikia namų

"Mūsų niekas neklausia, kur ir kaip mes norime. Iš Nacionalinės teismų administracijos žinau, kad vis dar niekas nėra aišku. Galiu pasakyti tik savo nuomonę. Valstybė turi galvoti, kaip pasielgti su senuoju pastatu Jūros gatvėje, nes niekas jo nenori. Jeigu jame neįsikurs teismai, tai pačiai valdžiai reikės ieškoti pinigų ir spręsti pastato likimą. Koks bus sprendimas, negaliu prognozuoti. Žinau tik tiek, kad nieko nežinau. Nacionalinė teismų administracija pažadėjo, kad vos tik gavę kokią žinią, ją perduos ir man. Faktas, kad delsimas kainuoja labai brangiai", – atviravo Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis.

Nuostata: M.Dobrovolskis įsitikinęs, kad teismus įkurdinus Jūros gatvėje laimėtų visos suinteresuotos pusės. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Panašu, kad reikalas jau nuspręstas. Valstybė turi daug svarbesnių reikalų, kuriems reikia nemažai pinigų – vis dar kovojama su pandemija, o dar ir minios pabėgėlių pareikalavo neplanuotų išlaidų.

Teismams verkiant reikia naujų patalpų, ilgiau atidėlioti naujo pastato statybos nebeįmanoma.

Dabar Klaipėdos apygardos teismas dirba sovietmečiu pastatytame prekybos valdybos pastate, jis taip pat nepritaikytas teismo poreikiams.

"Čia viskas – iš bėdos. Kiek sugebame iš teismo biudžeto sutaupyti pinigų, jais sumokame už naujus baldus, pasidažome sienas, keičiame apšvietimą. Pastate dega instaliacija, ji neatlaiko apkrovų. Pernai nuo pastato fasado pradėjo byrėti tinkas. Ėmėme skambinti pavojaus varpais, kilo grėsmė praeiviams. Aptvėrėme dalį šaligatvio. Atvažiavo darbininkai ir byrantį tinką nudaužė. Tai padaryta iš teismų biudžeto. Daugiau pinigų nėra. Dabar pastatas atrodo, kaip po karo", – apgailėtiną padėtį apibūdino M.Dobrovolskis.

Optimizmu netryško

Klaipėdos valdžios atstovai vakar jau rinkosi aptarti buvusio policijos pastato įveiklinimo perspektyvų.

"Teisingumo ministerija bėga, nors buvo užsimojusi atgaivinti ir prikelti pastatą. Praradome daug laiko. Sakau savo asmeninę nuomonę – žiūriu į tai labai skeptiškai. Liko ne tik menininkų, bet ir mūsų visų nuoskaudos. Baigiasi Jaunimo metai, renginių organizatoriai taip pat šiame pastate buvo suplanavę tam tikros veiklos", – prieš pasitarimą neslėpė emocijų Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Traukinys nuvažiavo, o gelda, prie kurios grįžome, dar labiau aptrupėjo.

Jis prisiminė, kad vos prieš kelerius metus trūko tik tuomečio Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio parašo, kad būtų galutinai patvirtintas pastato perdavimas.

Meras tada buvo vienas tų, kuris palaikė pastato perdavimo menininkams idėją. Meno kūrėjų atstovai nusiteikę kreiptis į fondus, kurti asocijuotas struktūras.

"Kadangi Turto bankas to buvo ėmęsis, tai tegu dabar toliau ir atlieka savo misiją. Juk jie sakė, kad yra privačių investuotojų, kurie žino visus ribojimus, bet šie pasirodė sunkiai įveikiami net Teisingumo ministerijai. Permesti miestui galvos skausmą, manau, nėra visiškai atsakinga. Suprantu Turto banką ir kitas valstybines institucijas, kurių tikslas, kad tas turtas turėtų šeimininką, bet nesu tikras, kad būtų teisinga ir racionalu to turto šeimininku padaryti miestą. Turbūt galima ir negriaunant daug ką padaryti, tik klausimas, kiek tai kainuos ir kas už tai mokės. Mano manymu, Turto bankas turi paieškoti ir surasti privačius investuotojus, kurie tokias galimybes turėtų", – tvirtino V.Grubliauskas.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nenorėdamas užbėgti įvykiams už akių miesto meras vakar priešpiet išreiškė viltį, kad menininkų bendruomenė atsineš neatremiamą pasiūlymą, sukrečiančią idėją, kuri visus užburs ir suvienys, o gal dar ir idėjos autoriai turės ir pinigų.

"Sprendžiant iš mano turimos informacijos, traukinys nuvažiavo, o gelda, prie kurios grįžome, dar labiau aptrupėjo", – nelinksmai šmaikštavo V.Grubliauskas.

Iš istorijos

Sklypas teismo pastatui nupirktas 1857 m.

1862 m. pastatytas U raidės konfigūracijos pastatas. Jo centrinėje dalyje prie gatvės buvo prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos, kairiajame sparne buvo įrengtos kalėjimo kameros.

Nuo 1885 m. pastate veikė Karališkasis apygardos teismas.

Pastato vidus buvo paprastas: rūsių, koridorių ir kabinetų lubos dengtos metalinėmis sijomis, laikančiomis mūrinius segmentinius skliautus.

1898–1899 m. kompleksas buvo išplėstas: įrengtas atskiras sektorius moterims, o Dangės link pastatytos dirbtuvės. Statinių apsuptame kieme buvo aikštelė kaliniams pasivaikščioti. Pristatytas priestatas su butais tarnautojams. XX a. pradžioje kalėjimo tarnautojų butuose buvo įrengta kanalizacija, kiti patogumai.