- Ieva Atė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugkartiniam Lietuvos artojų varžybų čempionui Kaziui Genčiui lygių nėra. Žemę tik savo pomėgiui ariantis entuziastas po savaitės išvyksta į Minesotą (JAV), kur aštuonioliktą kartą atstovaus mūsų šaliai Pasaulinėse artojų varžybose.
Šeimoje – vienuolika vaikų
– Papasakokite, iš kur esate kilęs?
– Mano tėviškė – Endriejavo seniūnija. Ten mokiausi vidurinėje mokykloje, paskui baigiau tuometį Rietavo tarybinio ūkio technikumą. Augome didelėje vienuolikos vaikų šeimoje, buvome aštuoni broliai ir trys seserys. Šiemet vykusiuose daugiavaikių mamų apdovanojimuose prezidentė Dalia Grybauskaitė mano mamai Teresei įteikė ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalį. Prieš trejus metus atšventėme deimantines tėvelių vestuves – suėjo 60 metų, kaip jie susituokę. Tėveliai turi net 27 anūkus ir septynis proanūkius, todėl visus surinkti į vieną vietą yra gana sudėtinga. Kadangi gyvenome kaime, didelei šeimai tarybiniais metais leido laikyti truputį daugiau gyvulių. Ir mes, vaikai, gaudavome žemės ūkio darbų: šieną pjauti, ravėti. Grįžus iš mokyklos reikėdavo padėti mamai darbuotis fermoje, todėl dideliais moksliukais netapome. Užtat buvau judrus vaikas, daug sportuodavau, bėgiodavau, žaisdavau rankinį, ledo ritulį.
– Kaip tapote profesionaliu artoju?
– Baigęs mokyklą pats mokiau jaunuolius tuometėje Kretingos profesinėje technikos mokykloje (dabar – Kretingos technologijos ir verslo mokykla – aut. past.). Čia aštuoniolika metų išdirbau profesijos mokytoju. Daugiausia vesdavau praktinius užsiėmimus, mokiau, kaip dirbti žemę. Nuo to ir prasidėjo mano, kaip profesionalaus artojo, karjera. Tada man buvo kiek daugiau nei 35-eri.
– Atsimenate savo pirmąsias varžybas?
– Rodos, 1998 m. pirmą kartą dalyvavau rajoninėse rungtynėse, vėliau apskrities ir respublikinėse. Taip ir užsikabinau. 1999 m. jau atstovavau Lietuvai Pasaulinėse artojų varžybose. Šiemet tai darysiu aštuonioliktą kartą. Sėkmingiausios mano rungtynės įvyko 2008 m. Austrijoje, kai vartomųjų plūgų grupėje užėmiau trečią vietą. Tai istorinis ir vienintelis į Lietuvą iš pasaulinių varžybų kada nors parvežtas medalis. Tokios aukštos prizinės vietos nėra iškovoję nei kaimynai latviai, nei estai.
Nori užleisti vietą
– Kokių šalių artojai yra lyderiai ir pelno aukščiausias vietas pasaulinėse varžybose?
– Anglakalbių šalių atstovai: anglai, škotai, airiai. Nors dabar tendencijos keičiasi. Gerus rezultatus rodo ir Šveicarija, Amerika, Prancūzija, Austrija. Tarkime, Airijoje, kai vyksta Nacionalinės artojų varžybos, susirenka labai daug dalyvių. Pas mus situacija truputėlį vangesnė, galbūt Lietuvos ūkininkai neatranda laiko, galbūt trūksta entuziazmo. Sutarėme, kad šios varžybos JAV man bus paskutinės. Juk reikia užleisti vietą jaunimui.
– Tarp Lietuvos artojų esate nenugalimas. Ar bus kam jus pakeisti?
– Turime perspektyvių jaunų artojų, tačiau, norint tapti geriausiu, reikia besąlygiško atsidavimo, įdėti daug darbo, aukoti savo laiką, atostogas, be to, tai – nepigus hobis. Vis dar dalyvauju iš idėjos, kol atsiras pamaina. Ir žmona Eglė apsidžiaugtų, jei pagaliau užbaigčiau, nes varžybose dalyvauju per atostogas. Labai norėčiau daugiau laiko skirti šeimai, poilsiui.
– Ar sūnus Vytautas nepanoro sekti jūsų pėdomis?
– Kai jis mato, kiek jėgų tai reikalauja... Vargiai. Nors būčiau greitai perdavęs jam savo patirtį. Rusai mane ne kartą tyliai kalbino, kad važiuočiau ruošti jų artojus. Nesusigundžiau.
Dirba valstybinėje įstaigoje
– Ar tiesa, kad žemę ariate tik ruošdamasis varžyboms ir dalyvaudamas jose?
– Iš tiesų, šiuo metu gyvenu Kretingoje, o dirbu valstybinėje įstaigoje – Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje vyriausiuoju specialistu. Taigi mano tiesioginė veikla su žemės ūkiu visiškai nesusijusi. Treniruotis varžyboms būtų paprasčiau turint savo žemės, techniką. Anksčiau, likus maždaug dešimčiai dienų iki pasirodymo, vykdavo stovyklos pas ūkininkus, tačiau pastaruoju metu ruošiamės patys, be trenerių. Kiekvienąkart norisi pasirodyti kuo geriau, juk atstovauji Lietuvai, kaip ir visi kiti maždaug 30 skirtingų šalių artojai. Tačiau sąlygos tam labai ribotos, ypač kai visus metus atlieku visai kitą darbą.
– Dalyvaujant pasaulinėse varžybose, neišvengiamai tenka ir pakeliauti. Kokias šalis per pastaruosius metus aplankėte?
Pamenu, į pirmąsias pasaulines varžybas Prancūzijoje gabenomės tarybinį "Belarus" traktoriuką.
– JAV, Kanadą, Keniją, Naująją Zelandiją. Pamenu, į Naująją Zelandiją išsiruošėme trimis paromis anksčiau ir iš ten savomis lėšomis skridome į Australiją. Sidnėjuje susitikome su išeivijos lietuviais, pabendravome, mums aprodė miestą. Taip pat teko dalyvauti varžybose Danijoje, Švedijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje. Kai kur – po du kartus. Jei varžybos vyksta Europoje, kartu vežamės ir savo techniką. Pamenu, į pirmąsias pasaulines varžybas Prancūzijoje gabenomės tarybinį "Belarus" traktoriuką.
– Ar buvote patekęs į nenumatytas, kuriozines situacijas?
– Švedijoje, tik pradėjus arti, sugedo plūgo atraminio ratuko mechanizmas. Tad ariau visai be ratukų. Turėjome per valandą pašalinti gedimą. Jeigu spėji tai padaryti, gali tęsti arimą. Tąkart jaučiau didelį stresą, buvo baisu, kad nediskvalifikuotų. Nepaisant to, net ir ariant be ratukų, pavyko aplenkti kelių šalių artojus. Keliaujant į pirmąsias varžybas Prancūzijoje turėjome problemų su muitine. Nebuvo tinkamai sutvarkyti dokumentai, todėl kurį laiką negalėjome išsikrauti technikos ir treniruotis. Ypač apmaudu, kai vyksti be savo technikos, iš anksto sutaręs ją išsinuomoti vietoje, o paaiškėja, kad technika varžyboms tinkamai neparuošta. Kortas sumaišo ir pliaupiantis lietus.
– Kur laikote visus savo apdovanojimus?
– Taurės gražiai sudėtos sekcijoje. Vieną dieną pabandžiau suskaičiuoti pagyrimo raštus, iš viso jų – 80.
Sporto neapleidžia
– Ar aktyviam gyvenimo būdui dar lieka laiko?
– Vis dar labai mėgstu pasportuoti. Žiemą grįžęs iš darbo, jei tik yra galimybė, išsitraukiu lygumų slides ir čiuožiu savo mėgstama trasa kokį dešimt kilometrų. Tas azartas kovoti, matyt, išliko iš jaunystės.
– Atrodote labai jaunai. Kokia jūsų paslaptis?
– Galbūt tokie genai. Abiem mano tėveliams – 82-eji. Mama dar juda, tėvukas kaime turi arkliuką. Aš kažkokio režimo nesilaikau, stengiuosi pasportuoti, o valgau faktiškai viską. Gal tik dabar su amžiumi pradėjau riboti cukraus kiekį, vartoju mažiau saldumynų. Su žmona patys užsiauginame ekologiškų daržovių, uogų. Eglė mėgsta prisižiūrėti maistą, tai sykiu ir aš prie jos prisiglaudžiu.
Vizitinė kortelė
Gimė 1961 m. gruodžio 7 d. Endriejave (Klaipėdos rajonas).
Mokėsi Endriejavo vidurinėje mokykloje.
Baigė tuometį Rietavo tarybinio ūkio technikumą, kur įgijo technikos inžinieriaus specialybę.
2008 m. Austrijoje vykusiame Pasauliniame artojų čempionate vartomųjų plūgų grupėje užėmė prizinę trečią vietą ir pelnė bronzos medalį.
Penkiolika kartų – Lietuvos artojų varžybų čempionas.
Vedęs, žmona Eglė. Turi du vaikus – Ievą ir Vytautą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras1
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas7
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą6
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...