Quantcast

Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centre – geriausio statybininko konkursas

  • Teksto dydis:

Susikaupę ir pasitikintys savimi – taip buvo nusiteikę dalyviai prieš tarptautinį profesinio meistriškumo konkursą „Statybininkas 2024“ Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre. Renginyje neliko pralaimėjusiųjų, nes jaunieji specialistai įgijo naujų žinių ir kompetencijų.

Darbo rinkai – profesionalai

Į Klaipėdą susirinkę geriausi profesinių mokymo centrų jaunieji statybininkai iš visos Lietuvos ir užsienio išbandė jėgas visą dieną trukusiame konkurse. Statybininkų profesinio meistriškumo konkursas – puikus verslo, mokslo bendruomenės ir savivaldos pavyzdys.

Kaip sakė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė, konkursas mokiniams padeda suvokti, kad statybos darbai turi būti atliekami profesionaliai, o sukurta konkurencinė aplinka ir darbų kokybė paruošia startui darbo rinkoje – būtent į tai buvo orientuojamos užduotys. Be to, kiekviena komanda galėjo įsivertinti savo gebėjimus ir kompetencijas. Toks konkursas padeda užtikrinti, kad profesinius mokslus baigę auklėtiniai taps savo srities profesionalais. Dalyvavimas jame motyvuoja bei parodo, koks svarbus profesinis meistriškumas, ir primena apie nuolatinį tobulėjimą, nes darbdaviai renkasi iš geriausiųjų, kurie įvaldę naujausias technologijas, puikiai išmano šių dienų statybos tendencijas, darbų technologijas.

Siekis – tapti geriausiais

Klaipėdos miesto vicemerė Vaida Raugelė įsitikinusi, kad profesionalus statybininkas reikalingas kiekvienai šeimai, miestui ir geresnei šalies ekonominei plėtrai. „Pasirinkusieji šią profesiją gyvenime niekada nepražus“, – įsitikinusi savivaldos atstovė.

Mero Arvydo Vaitkaus vardu dalyviams vicemerė palinkėjo, kad konkursas taptų didžiausia motyvacija tolesniame profesiniame kelyje bei siekiu tapti geriausiais. Kaip juokavo konkurso vedėjas Remigijus Žiogas, turėti gero meistro kontaktus prilygsta artimai pažinčiai su žvaigžde.

Klaipėdos universiteto prorektorius, Centro tarybos pirmininkas dr. Benediktas Petrauskas juokavo, kad lietuviai yra ne tik krepšinio ekspertai, bet ir didieji statybų vertintojai. Jauniesiems statybininkams jis palinkėjo dirbti taip, kad jų darbai apie save primintų ir po šimto metų.

Gausiai susirinkę garbingi renginio svečiai jauniesiems specialistams akcentavo, kad konkursas – geriausia galimybė atskleisti savo talentą ir meistriškumą bei taip sudominti potencialius darbdavius.

Galimybės: Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai konkurse kartu su kitais dalyviais galėjo pagilinti profesines žinias. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Dalyviai – iš visos Lietuvos

Be šeimininkų, konkurse dalyvavo septynios komandos iš Skuodo amatų ir paslaugų mokyklos, Telšių regioninio profesinio mokymo centro, Tauragės profesinio rengimo centro, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro Pietų Lietuvos filialo, Kauno technologijų mokymo centro ir svečiai iš užsienio – Estijos, Viljandi profesinio mokymo centro.

Prieš renginį pašnekinti dalyviai tikino, kad jaudulio nėra ir visiškai pasitiki savo jėgomis, mokytojų perteiktomis žiniomis. Konkurso komisijos pirmininkas, tarptautinės įmonės „Henkel Balti OU“ atstovas Kęstutis Navickas paaiškino, kad konkurse buvo vertinamas atliktų statybos darbų tikslumas, kokybė, sauga ir tvarka.

Prieš startą ramindamas dalyvius, Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius paaiškino, kad statybininko darbe žodis „konkursas“ – labai dažnas, nes visą gyvenimą tęsiasi ne tik geriausiųjų paieška, bet ir nuolatinis mokymasis. Įvertinęs solidžią komisiją, jis net neabejojo, kad konkurse dalyviai parodys ne tik savo meistriškumą, bet ir išmoks naujų dalykų.

Pasidžiaugė klaipėdiečių iniciatyva

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas akcentavo švietimo ir verslo bendradarbiavimą, kuris atsipirks geresniais, kvalifikuotesniais darbuotojais.

„Profesinio meistriškumo konkursus matome kaip labai svarbią galimybę profesijos populiarinimui ir šios srities specialistų trūkumui patenkinti. Į šiuos konkursus visada įsitraukia darbdaviai ir verslas, taip padėdamas pažinti šiuolaikinę darbo rinką profesinio rengimo centrams, kurie turi koja kojon žengti su darbo rinka ir atitikti keliamus jos poreikius“, – sakė ministerijos atstovas, pasidžiaugęs klaipėdiečių iniciatyva tokiu būdu populiarinti statybininko profesiją.

Pasak J. Jakučinsko, pastaraisiais dešimtmečiais Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre statybininko profesija tarp mokinių – stabiliai populiari, nes mokykla garsėja gerų, sėkmingų ir konkurencingų specialistų parengimu, o mokymai vyksta modernioje ir patrauklioje aplinkoje.

Statistikos duomenys patvirtina, kad per pastaruosius porą metų statybininko profesijos prestižas auga – stojančiųjų į šią specialybę kasmet daugėja.

Svečiai: konkurso organizatoriai įsiamžino su garbingais svečiais ir komisija. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pralaimėjusiųjų nebuvo

Po visą dieną trukusių rungčių paaiškėjo geriausieji. Konkurse „Statybininkas 2024“ profesionaliausiai pasirodė ir pirmąją vietą pelnė svečiai iš Estijos – Viljandi profesinio mokymo centro, antrąją vietą užėmė Telšių regioninio profesinio mokymo centras, trečioji atiteko Kauno technologijų mokymo centrui.

Konkurso prizininkai buvo apdovanoti vertingais prizais, kuriuos įsteigė konkurso rėmėjai: „Henkel Balti OU“, bendrovės „EJOT Baltic“, „Bauroc“, „Finnfoam“. Komisijos pirmininkas akcentavo, kad šiame konkurse nebuvo nė vieno pralaimėjusio – dalyviai įgijo naujų žinių ir kompetencijų.

Prie šio renginio inicijavimo prisidėję verslų atstovai jaunimui atskleidė nemažai profesinių paslapčių, padėsiančių tapti geresniais specialistais ir eiti koja kojon su darbo rinkos naujovėmis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galėtų

Galėtų  portretas
įvest restauratoriaus specialybę. Tiek pastatų tiek kito antikvaro

mokykla

mokykla  portretas
turi potencialo tik jos lygį reik kelt. Daugiau finansuot. Modernizuot ir dažniau kelt dėstytojų kvalifikaciją bei mokymo kokybę. Ir su užsieniu būtų gerai kad bendradarbiautų, keistūsi su panašiom mokymo įstaigom praktikantais ar patirtim..
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių