Klaipėdos regione dalį į sąvartyną keliavusių atliekų pradėjus deginti, brangsta jų atvežimas į sąvartyną. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras aiškina, kad, nupirkus deginimo paslaugą, tai neišvengiama. Tačiau dvi iš 7 regiono savivaldybių sprendimą didinti sąvartyno vartų mokestį ginčija teisme.

Klaipėdos regionas – kol kas vienintelis šalyje vykdantis Europos Sąjungai duotus įsipareigojimus – į sąvartyną čia atliekų nugula tiek, kiek leidžia susitarimas su Bendrija. Tokį rezultatą pavyko pasiekti atliekas pavasarį pradėjus deginti naujoje termofikacinėje jėgainėje „Fortum Lietuva“. Tačiau nupirkus atliekų deginimo paslaugą, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRAC) brangina jų atvežimą į sąvartyną.

Vadinamąjį vartų mokestį savivaldybės moka skirtingą – kuo toliau atliekas atvežti į sąvartyną, tuo vartų mokestis yra mažesnis. Suskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Palangai nuo rugsėjo vartų mokestis turėjo padidėti 23 litais – iki 78 litų, o nuo Naujųjų metų – iki 125 litų už toną. Palangos ir Kretingos savivaldybės su tokiu KRAC`o sprendimu nesutinka ir kreipėsi į teismą – esą mokesčių negalima keisti metų viduryje, ir kyla jie per daug.

„Tai yra išimtinė Savivaldybės tarybos teisė, kurios kitiems perleisti ji negali. O sutrumpintai sakysiu, KRAC`as savavališkai paėmė ir padidino vartų mokestį, neturėdamas Savivaldybės tarybos sutikimo“, – teigia Palangos savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.

„Deginimo kaina yra 97 litai su PVM, o vartų mokestis tuo metu bazinis buvo 56 litai su PMV. Natūralu, kad įmonė mokėti „Fortum Lietuva“ 97 litų, gaudama 55 litus, negali. Kadangi sprendimas buvo priimtas dar 2010 metais, tai jis tikrai nebuvo slaptas, ir už jį balsavo visos savivaldybės“, – sako Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas.

Labiausiai vartų mokestis išauga Klaipėdos savivaldybei, tačiau ši, kaip ir Neringos, tam nesipriešina.

„Klaipėdos m. savivaldybė ruošėsi šitam žingsniui daug metų. Ir kaip visi žiemai kaupia atsargas, taip mes kaupėm tam tikrus resursus. Ir mums tai nebuvo netikėta. Gyventojams vietinė rinkliava nedidės“, – tvirtina Klaipėdos vicemeras Arūnas Šulcas.

„Ateityje ir bus tokių sprendimų, kad vartų mokestis turės šiek tiek augti, tam, kad tos atliekos būtų kitaip sutvarkomos“, – teigia aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi, kad jau šiemet į sąvartynus pateks tik pusė 2000 m. užfiksuoto biosklaidžių atliekų kiekio. 2020 metais reikalavimai dar griežtėja. Jų neįvykdžius, grėstų Europos Sąjungos sankcijos. Jos skiriamos kiekvienai šaliai skirtingos, tačiau, pasak viceministro, bauda Graikijai siekė po 20 tūkstančių eurų už kiekvieną įsipareigojimų nevykdymo dieną.