Didžiausi gėlynai

Kai gėlynų projekto autorius landšafto kraštovaizdžio architektas Petras Daukantas dar tik pratino kretingiškius prie populiarėjančios olandiškos apželdinimo stilistikos, vietiniai kraipė galvas ir priekaištavo, kad mieste trūksta žiedų ir spalvų.

"Kurie gražesni gėlynai? Aišku, kad Kretingos", – paklausta, kur gražiau – Kretingoje ar Berlyne, nedvejojo Kretingos miesto seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė.

Ji palygino Kretingą ir su Klaipėda.

"Paskaičiavus šių miestų bendrą plotą, Kretingoje yra didesnis gėlynų ploto procentas net už Klaipėdos. Lyginau miestų, esančių vakarų Lietuvoje, teritorijas, nuo Tauragės iki Skuodo. Mūsų gėlynai didžiausi, lyginant su miesto bendru plotu", – pasakojo G.Liobikienė.

Kurie gražesni gėlynai? Aišku, kad Kretingos.

Raus smilgas

Kretingiškiai socialiniame tinkle ne pirmą kartą įsuka diskusiją apie miesto gėlynus.

Prieš penketą metų miestiečiai dar kreivokai žiūrėjo į miesto centre susodintus smilginius augalus. Vyresnio amžiaus miestiečiai priekaištavo, kad centrinėje miesto aikštėje nebėra spalvų, prašė tarp smilgų prisodinti vienmečių gėlių.

Dabar gi vietiniai džiaugiasi stilingais vaizdais.

"Labai gražu, profesionalu. Atsiskleidžia gamtos natūralumas, laisvės pojūtis, originalumas, išskirtinumas. Stebina ir nenuobodu", – pagyras internete bėrė vietinė gyventoja.

"Mes vienmečių gėlynų nebeturime. Vienmetes gėles sodiname tik į gėlines, klombas. O Klaipėda perka labai daug vienmečių gėlių", – sakė G.Liobikienė.

Naujų gėlynų kretingiškiai nežada kurti, tačiau jau turi planų dėl esančiųjų korekcijos.

"Norime susitvarkyti taip, kaip norėtųsi. Gėlynas prie kryžiaus šiek tiek paseno, smilginiai augalai išsiplėtė, užgožė kitus augalus. Reikia pertvarkyti", – pasakojo seniūnė.

Ketinama atnaujinti ir gėlyną prie miesto bibliotekos, ten jau yra daugiamečių gėlių.

Užfiksavo: kelionėje į Berlyną ir Drezdeną lietuviai prifotografavo tokių vaizdų, dėl kurių darbštiesiems vokiečiams turėtų būti nesmagu. Socialinio tinklo paskyros "Mūsų Kretinga" nuotr.

Už viską – 20 tūkst. eurų

"Specialiai gėlynų priežiūrai mums pinigų niekas neduoda. Mes turime lėšas, skirtas aplinkos tvarkymui. Vienmečių gėlių įsigijimui skiriama 5 tūkst. eurų. Jos sodinamos du kartus per metus. Išeina 10 tūkst. eurų", – sakė G.Liobikienė.

Seniūnija samdo ravėtoją, kuri šiltuoju metu prižiūri viešąsias erdves. Kartais tenka samdyti komunalininkus gėlynų mulčiavimui.

Už visus darbus miesto gėlynų priežiūrai išleidžiama apie 10 tūkst. eurų.

"Iš viso apie 20 tūkst. eurų. Taip, manau, kad nedideli pinigai lyginant su gėlynų gausa ir grožiu", – didžiavosi seniūnė.