- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nevisiškai išnaudojamas turimas ir galimas vidaus vandens kelių, bent jau pramoginėms reikmėms, potencialas.
Techniniai reikalavimai laivams
Nors Lietuvoje vidaus vandenų laivyba bent kol kas yra menkai išvystyta, ji įtraukta į ES vidaus vandens plaukiojimo zonas.
Tai reiškia, kad ir Lietuvos vidaus vandens keliais plaukiojantys laivai privalės turėti vidaus vandens laivybos sertifikatus. Tai yra laivas privalės atitikti ES vidaus vandens kelių klasifikacijos ir plaukiojančioms priemonėms taikomų būtinųjų techninių reikalavimų direktyvą.
Kokie yra tie direktyvos reikalavimai kiekvienas laivo savininkas ar laivavedys gali sužinoti įsivedęs nuostatą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629.
Lietuvoje šiuo metu yra rengiama tvarka, numatysianti techninius reikalavimus laivams, kurie plaukioja ES vidaus vandens keliais. Ši tvarka įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.
Didelių naujovių toje tvarkoje greičiausiai ir nebus, nes vidaus vandens laivų techniniai reikalavimai Lietuvoje jau galioja daugiau nei dešimtmetį, o tiksliau buvo įvesti 2008 m.
Jei Šventojoje atsirastų dar vienas uostas, gali būti, kad atsirastų ir nauji vidaus vandens maršrutai pagal jūros pakrantę.
Pakrantė be vandens kelių
Pagal jau minėtą ES direktyvą vidaus vandens keliai yra išskaidyti į 4 zonas.
1 ir 2 zonai priklauso vidaus vandens keliai su didelėmis vandens teritorijomis – įlankomis, jūrų pakrančių vidaus vandens laivybos zonomis, dideliais ežerais.
Teoriškai Lietuva lyg ir turėtų tokią zoną – Baltijos jūros pakrantę. Tačiau ji laivybai nėra pritaikyta, o tiksliau – nenaudojama, nes Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje nėra jokio kito uosto, išskyrus Klaipėdos.
Gal ir tai lėmė, kad Lietuvos Baltijos jūros pakrantė nėra laikoma vidaus vandenimis, joje nėra dėliojami vidaus vandenims būdingi plaukiojimo maršrutai. Realiai Lietuvos pakrante nėra kur plaukti, o apie galimą krovinių gabenimą net nekalbama.
Jei Šventojoje atsirastų dar vienas uostas, gali būti, kad atsirastų ir nauji vidaus vandens maršrutai pagal jūros pakrantę. Būtų visai realu, kad Lietuva bent jau su jūros vidaus vandens keliu galėtų patekti ir į aukštesnę ES vidaus vandens kelių zoną.
Nemunas su Kuršių mariomis
Lietuva neturi ir trečiojo lygio vidaus vandenų. Šis lygis apima didžiąsias Europos upes, kaip Reinas, Dunojus, Elbė ir panašiai.
Lietuvos vidaus vandens keliai patenka į ketvirtąją ES vidaus vandens kelių kategoriją. Anksčiau šios mažesnių upių kategorijos ES iš viso nebuvo. Ji atsirado Vokietijos ir Prancūzijos prašymu.
Jei Vokietija dar turi didelių upių, tokių kaip Reinas, Dunojus, Elbė, tai Prancūzijoje jų beveik nėra, išskyrus Luara, Sena, Rona.
Tiek Vokietijoje, pradedant Mainu, Vėzeriu, Zale, Šprė ar Emsu, tiek Prancūzijoje (Garona, Marna, Masas, Sona, Lo, Dordonė ir kitos), jos yra 400–500 kilometrų ilgio ir pritaikytos laivybai. Šios upės nebuvo klasifikuojamos kaip bazinės vidaus vandens laivybos upės, todėl ir teko sukurti naują ketvirtąją zoną.
Į šią zoną patenka ir visi dabartiniai Lietuvos vidaus vandens keliai. Realiai tik Lietuvos upių tėvas Nemunas su Kuršių marių junginiu dar šiek tiek prilygsta Europos ketvirtoje vidaus vandens kelių zonoje esančioms upėms. Visos kitos Lietuvos upės, kaip Neris, Venta, Šešupė, Mūša (Lielupė), Šventoji, Nevėžis, Merkys, Minija laivybai pritaikytos menkai arba iš viso jai nenaudojamos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangos oro uosto teritorijoje bus kertamas miškas12
Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. ...
-
Išleistas ar ištaškytas milijonas?24
Klaipėdos tarybos posėdyje opozicijos atstovai miesto merui Arvydui Vaitkui uždavė klausimą – koks viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ likimas? ...
-
Trumpam užsuks vasara
Nuo šiandienos žvarbų orą kuriam laikui pamiršime, laukia gana vasariški orai, bent jau šį savaitgalį ir pirmąją kitos savaitės pusę. Sinoptikai žada kai kuriomis dienomis orą sušilsiant net iki 23 laipsnių &scaro...
-
Neringos skulptūra dar nesutvarkyta1
Nuo kovo pabaigos nubyrėjusios Neringos skulptūros plokštės kol kas dar nepakeistos naujomis. Jau surinktos plokščių liekanos, tačiau stop juosta ar kitais skiriamaisiais ženklais skulptūra neapjuosta. ...
-
Jakų gyventojai sunerimę: tamsaus gymio vyras į savo automobilį mėgino įsisodinti berniuką?6
Jakų gyventojai ne juokais sunerimę. Maždaug dešimties metų berniuką autobusų stotelėje, kaip įtarta, tamsaus gymio vyriškis mėgino įsisodinti į savo automobilį. Vaikas nuo vyro paspruko. ...
-
Prie parduotuvės Žardės kvartale – netvarka11
Žardės kvartale prie įėjimo į „Iki“ parduotuvę sutrupėjusios laiptų plytelės dar nepradėtos tvarkyti, tik apjuostos stop juosta. Klaipėdiečiai piktinasi, esą ši problema daugiau negu mėnesį nesprendžiama. Be to, į parduotuv...
-
I. Kanto viešojoje bibliotekoje – pokyčiai: Laukininkų padalinys laikinai uždarytas
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Laukininkų padalinyje vyksta remonto darbai, kurie truks apie tris mėnesius. Bus atnaujintos bibliotekos knygų lentynos, pakeistos grindys, padažytos sienos ir atlikti kiti būtini darba...
-
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę: kiemuose – šimtai apleistų automobilių6
Klaipėdiečiai vėl atakuoja savivaldybę dėl kiemuose rūdijančių apleistų automobilių. Aiškėja, kad pernai surašyta daugiau nei 500 protokolų dėl apleistų mašinų. ...
-
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus švenčia dvi sukaktis: pastato istorija – turtinga7
Šiemet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) švenčia dvi sukaktis – pastato 250-metį ir muziejaus veiklos šimtmetį. Šiai progai paminėti čia vyks įvairūs renginiai, užsiėmimai, edukacijos, o kad būtų lengviau...
-
Rinkėjai – tuščia vieta?55
Vangią prezidento rinkimų kampaniją piliečiai vertina kaip asmeninį įžeidimą, neva rinkėjams demonstruojama, kad dėl jų balsų politikams nėra prasmės kautis. Dėl susidariusios situacijos esą nemažiau kalta ir pati visuomenė, kuri neberodo pas...