- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nelieka Lietuvos žvejybos laivyno: dalis laivų supjaustyti į metalo laužą arba tai rengiamasi daryti. Kita dalis žvejybos įmonių ir laivų tampa latvių ir estų nuosavybe. Žvejai sako, kad taip vyksta ne iš gero gyvenimo, praneša LNK.
Kone 30 metų Baltijos jūroje žvejojantis klaipėdietis aprimus vėjui ir toliau su kolegomis plaukė į jūrą žvejoti. Vyrai gaudo strimeles.
„Visą mūsų žuvį superka firma iš Estijos. Visą, visas strimeles. Mašina važiuoja iš Estijos praktiškai kiekvieną dieną, kada mes žvejojame, ir visą žuvį perka estai“, – pasakojo žvejys Jurij Piniagin.
Jis tikino, kad lietuviai strimelių iš jo neperka: „Nereikia. Aš atvešiu toną žuvies ir neparduosiu čia. Perdirbimo įmonių, suinteresuotų apdirbti strimeles, Lietuvoje nėra“.
Žvejys neslėpė: įmonę pardavė estams ir džiaugėsi su įgula dabar bent turintis darbo. Klaipėdietis – ne vienintelis žvejys, verslą patikėjęs kaimynams prie Baltijos jūros.
Galiu pasakyti, kad latviai ir estai aštuonis laivus iš lietuvių nupirko.
„Nelabai afišuoja, bet galiu pasakyti, kad latviai ir estai aštuonis laivus iš lietuvių nupirko“, – sakė Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Kad toks žvejybinių laivų likimas, klaipėdiečiams graudu.
Dalis Baltijoje žūklavusių laivų jau virto metalo laužu arba greitai bus supjaustyti. Žvejai tikino, kad taip vyksta ne iš gero gyvenimo – menkių žūklės draudimas varo į bankrotą, o jis tęsiasi jau trejus metus. Menkių žūklė uždrausta atsižvelgiant į mokslininkų įspėjimus, nes šių žuvų drastiškai mažėja ir padėtis esą negerėja.
V. Matučio nuotr.
„Kada bus laisvai gaudoma menkė, niekas nežino. Manau, kad dar kokius porą metų tai tikrai bus draudžiama. Reiškia, visas žvejybos verslas eis ant baltos žuvies – šprotų, strimelių. Daugiau beveik nieko ir nelieka“, – teigė J. Piniagin.
Žvejams galima tik menkių priegauda, žvejojant kitų rūšių žuvis. Užpernai žvejai verslininkai galėjo sugauti 113 tonų menkių, šiemet – tik 33 tonas.
„Buvo sudarytos tokios sąlygos, kad jeigu žvejas pagauna nors vieną menkę, turi įrašyti į žurnalą ir paskui atsiskaityti. Priegauda buvo leidžiama iki 10 proc., o jeigu žvejys viršys nors viena menke, žvejyba tam rajone jau stabdoma“, – kalbėjo A. Bargaila.
Niekas nežino, kaip gyvensim.
Žvejai skundėsi, kad ir strimelių arba dar vadinamų Baltijos jūros silkių kvotos kasmet mažėja. Tai irgi daroma remiantis mokslininkų rekomendacijomis. Šie tikino, kad strimelių išteklių yra mažiau, nei turėtų būti.
„Praeitais metais buvo 20 proc. Ir kitais metais, sakė, strimelių kvota bus sumažinta 30 proc. Niekas nežino, kaip gyvensim“, – sakė J. Piniagin.
Europos Komisija sutarė, kad strimelių ir šprotų kitąmet žvejai galės sugauti 12 proc. daugiau, bet verslinė menkių bei lašišų žūklė bus draudžiama. Mėgėjiška lašišų žvejyba bus leidžiama visus metus, tačiau griežtai laikantis taisyklių, kurios žvejui per dieną leidžia sugauti vieną įveistą lašišą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...