Antivalstybinės veiklos požymiai

Šiuo metu yra parengtos keturios Klaipėdos miesto Bandrojo plano koncepcijos. Viešai jos niekur nebuvo pristatytos. Apie jas diskutuota Klaipėdos miesto frakcijų vadovų susitikime. Į jį buvo pakviestas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovas - rinkodaros ir bandrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Uosto direkcija rengia savo Bendrąjį planą. Ji turėjo taip pat keturias koncepcijas. Uosto plėtojimo taryba pasirinko, o Susisiekimo ministerija pritarė didžiausios apimties uosto vystymo koncepcijai su maksimaliu uosto gilinimu iki 17 metrų, uosto plėtra ties Kiaulės Nugara ir jūroje ties Melnrage. 

„Klaipėdos miesto vystymo koncepcijos paruoštos maksimaliai prisiartinant prie uosto koncepcijų. Bet mes savo koncepcijose stengėmės, kad būtų mažiausia uosto įtaka miestui. Tuo tarpu miestas koncepcijose sudėliojo uosto teritorijų perėmimo tikslus. Trys iš keturių koncepcijų numato atimti iš uosto teritorijas vietoje uosto veiklos numatant visuomeninės paskirties statinius”, - aiškino A.Drungilas. Konkrečiai antroje koncepcijoje numatyta perimti visą Baltijos laivų statyklą ir dalį KLASCO teritorijos ties žiemos uostu, trečioje ir ketvirtoje koncepcijose - prie tų teritorijų dar papildomai perimti ir visą „Begos” dalį.

A.Drungilo nuomone, Klaipėdos miesto Bedrojo plano koncepcijas, kurios siūlo invaziją į uosto teritorijas su tikslu jas užkonservuoti, galima vadinti kenkiančiomis miesto ir uosto bei valstybės ekonominei gerovei. Vadovaujamasi politinėmis ambicijomis, bet ne valstybiniu mąstymu.

Bendrojo plano koncepcijos parengtos ne siekiant ekonominės naudos miestui ir valstybei, o siekiant „įžnybti” uostui, kad čia pasirinktas maksimalus jo vystymo scenarijus.

Be ekonominės ir juridinės logikos

Ekonomine prasme, Klaipėdos miesto Bendrojo plano koncepcijos, kurios planuoja invaziją į uostą, kenktų pačiam Klaipėdos miestui.

KLASCO dirba 468 darbuotojai, Baltijos laivų statykloje - 417, „Begoje” - 287 darbuotojai. Jų vidutiniai atlyginimai - nuo 1355 iki 1510 eurų. Sodrai „Bega” kiekvieną mėnesį sumoka 165 tūkst. eurų, Baltijos laivų statykla - 233 tūkst. ir KLASCO - 322 tūkst. eurų. Miesto invazija į uostą visiškai sunaikintų Baltijos laivų statyklos ir „Begos” bei dalį KLASCO gerai apmokamų darbo vietų. 

O ką vietoje to gautų miestas? Gal tose teritorijose atsirastų vienas kitas viešbutis? Bet Klaipėdos uosto ir aptarnavimo sferos ekonominiai rodikliai šiandien yra nesulyginami. Viename iš didžiųjų Klaipėdos viešbučių, kur dirba 160 žmonių, atlyginimų vidurkis siekia apie 650 eurų. Mokesčiai „Sodrai” sudaro apie 37 tūkst. eurų per mėnesį. Nesunku suskaičiuoti, kad aptarnavimo sferoje atlyginimai yra du kartus mažesni nei uoste, o „Sodrai” sumokama apie 3-4 kartus mažiau.

Invazija į uostą sukeltų rimtas ekonomines pasekmes. Iš Klaipėdos, įskaitant ir šeimos narius, tikėtina pabėgtų dar kokie 2-3 tūkst. žmonių. Ir taip jau Klaipėda traukiasi - joje paskutiniais duomenimis likę tik apie 150 tūkst. gyventojų.

Juridine prasme, Klaipėdos miesto Bendrojo plano koncepcijose numatyta invazija į uostą sukeltų chaosą. Uosto direkcija su minėtomis kompanijomis yra 50 metų pasirašiusi žemės nuomos sutartis. Tai reiškia, kad miestas 50 metų į tas teritorijas negalėtų įžengti arba turėtų išpirkti ten esantį privačių krovos kompanijų turtą. Iš kur miestas paims šimtus milijonų eurų, kad išvalytų tas teritorijas?

Pasigirsta vertinimų, kad neva valstybė turėtų išpirkti uosto turtą ir atiduoti teritorijas miestui. Kodėl ji tai turėtų daryti, jei yra kėsinamasi į ekonomiškai gerai veikiančias kompanijas, nenaudojamos liktų krantinės, kur valstybė yra investavusi dešimtis milijonų eurų?

Negali nesutikti su A.Drungilo vertinimu, kad vyksta politikavimas ir nesivadovaujama ekonomine logika. Jei uosto kompanijos būtų merdinčios jų perėmimas dar būtų paaiškinamas, bet dabar visos jos yra pelningai dirbančios, šios teritorijos yra šiuo metu kuriančios didžiausią pridėtinę vertę.

Jei pavyktų prastumti invazijos į uostą planus, tų kompanijų veikla pasunkėtų - joms būtų draudžiamos bet kokios statybos. Tai žlugdytų ne tik jų verslą, bet ir kenktų bendram Klaipėdos uosto įvaizdžiui.

Nevykęs miesto eksperimentas

Jau praėjo 10 metų, kai uostas perdavė miesto reikmėms buvusios „Laivitės” teritoriją. Joje dirbo 1150 žmonių. Jų neliko. Dešimt metų niekas kaip ir nevyko. Teritoriją valdžiusi bendrovė „Memelio miestas” bankrutavo, liko skolos. Teritorijos turtas pardavinėjamas, bet nėra norinčių jį pirkti. Miestas taip ir neįgijo laisvo priėjimo prie vandens.

Yra pagrindo manyti, kad įvykdžius invaziją į uostą ateityje „Laivitės” scenarijus ištiktų ir „Baltijos laivų statyklos”, „Begos”, KLASCO teritoriją prie žiemos uosto. Jose kurtis niekas nenorės. Tų teritorijų kvadratinio metro kaina dėl kompensacijų už išpirktą šiuo metu efektyviai veikiantį turtą bus dešimtis kartų didesnė. 

Nieko nėra baisiau, kai brangioje teritorijoje prie vandens nekuriama pridėtinė vertė.

Uosto direkcija norėtų „Laivitės” teritoriją išjudinti įrengdama šalia jos naują kruizinių laivų terminalą. Bet panašu, kad Klaipėdos miestui nereikia nei šio terminalo, nei pramoginių laivų prieplaukos, nei galimos pramogų oazės ties Melnrage nuo išorinio uosto pusės, kai jis bus statomas.

„Jei Klaipėdos miestas priims antrąją koncepciją, kaip planuojama, ar bet kurią kitą koncepciją su invazija į uostą, tai stabdys mūsų Bendrojo plano vystymą ir visas su juo susijusias tiek uostui, tiek miestui reikalingų objektų statybas”, - svarstė A.Drungilas.

Remiasi pasenusia studija

Nereikia miestui ir naujų dvigubai brangiau apmokamų darbo vietų, kurios yra numatytos ateityje plėtojant uostą.

„Politikuojant, o ne mąstant ekonomiškai toliau bus mažinamas Klaipėdos patrauklumas, iš gyventojų atimamos brangiai apmokamos darbo vietos nesukuriant nieko naujo. Vertinant darbo vietas, pelnus akivaizdu, kad uosto kompanijos žymiai efektyviau panaudoja uosto teritorijas, jų ekonominis efektyvumas kelis kartus didesnis nei mieste“. - svarstė A.Drungilas.

Apie tai, kad miestas planuoja invaziją į uosto teritorijas klaipėdiečiams nėra pranešta. Gyventojų apklausos tyrimuose nėra suformuota klausimo, ką manoma apie naujų uosto teritorijų perėmimą ar brangių darbo vietų naikinimą. Nors Klaipėdos gyventojai kaip vieną iš svarbių akcentų numato, kad Bendrasis planas turėtų padėti spręsti užimtumo (bedarbystės) problemą.

Nepaisant to, jau liepos 14 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje skubotai rengiamasi tvirtinti vieną iš keturių Klaipėdos miesto Bendrojo plano koncepcijų.

Kokiais argumentais tarybos nariai tvirtins koncepciją nėra aišku, nes neparengtas nė vienos koncepcijos ekonominis pagrindimas?

Pati koncepcija remiasi 2007 metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto studija apie Baltijos jūrų uostus ir juose išnaudojamą žemės efektyvumą. Labiau nei keista, kai 10 metų senumo studijos pagrindu formuojami pasiūlymai miesto Bendrajam planui.

Preliminariai miesto politikai raginami tvirtinti antrąją koncepciją. Pagal ją iš uosto būtų atimama dalis teritorijos, bet nenurodyta nauja vieta kur uostas galėtų vystytis, nes šioje koncepcijoje išorinio uosto nėra numatyta.

Klaipėdos savivaldybėje tarsi buldozeriu stumiamas planas nukreiptas ne tik prieš uosto vystymą, bet ir patį miestą, jo gyventojus.