- Česlovas Kavarza
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kubile pliuškenęsi klaipėdiečiai norėjo įrodyti, kad iš gelmių...
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
-
Maudynės kubile
Vidurdienį miesto centre, prie pačios savivaldybės, malkomis kaitinamame kubile turškėsi vyrų būrelis. Šia akcija bendrovė "Geoterma" norėjo parodyti, jog klaipėdiečiai turi unikalią galimybę mėgautis geoterminiu vandeniu, srūvančiu iš greta miesto išgręžtų gręžinių.
Ministras palaiko
Tačiau to nėra, nes vis dar galiojančiame 1992 m. priimtame Lietuvos įstatyme apie geoterminį vandenį ir jo naudojimą nėra nė sakinio.
Prie kubilo pasirodęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pagyrė iniciatyvius vyrus: "Puiku"!
Anot ministro, Aplinkos ministerija yra už tai, kad klaipėdiečiai turėtų geoterminio vandens centrą, kad vanduo padėtų žmonėms būti sveikesniems.
"Esame suinteresuoti, kad visi ištekliai būtų naudojami, jog valstybė gautų kuo didesnę naudą, – teigė K.Trečiokas. – Geoterminis vanduo susijęs su žmonių sveikata, turizmu, darbo vietomis ir dar daug kuo. Reikia ne riboti jo naudojimą, o skatinti".
Ministras pripažino, kad situacija yra kurioziška: visi lyg ir pritaria, kad vanduo iš gręžinių tarnautų žmonėms, tačiau dėl seno įstatymo "Geotermos" iš gelmių išgaunamas vanduo naudojamas tik vienu tikslu – šildyti miestiečių butus.
"Pasitaiko daug atvejų ir net absurdiškų, kai biurokratiniai barjerai trukdo ūkinei veiklai, – juokavo svečias. – Tai tikrai įgyvendinama."
Taptų traukos centru
Parodomąsias maudynes organizavęs "Geotermos" vadovas Sigitas Petrauskas įvardijo dar vieną biurokratinę kliūtį – nėra sanitarinės zonos, prieš kurios patvirtinimą piestu stoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
S.Petrausko nuotaika pastaruoju metu pasitaisė – Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos "Geotermai" išduos išimtinį leidimą.
"Su išimtimis esu labai atsargus. Pasižiūrėsiu, ką galima konkrečiai šiuo atveju padaryti", – pastebėjo K.Trečiokas.
Ministras pripažino, kad pakeisti garsiojo nutarimo dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo greitai nepavyks, tačiau vilčių yra.
Kubile sėdėjęs ir geoterminio vandens malonumais mėgavęsis miesto tarybos narys Simonas Gentvilas pastebėjo, kad dėl įvairių barjerų klaipėdiečiai netenka galimybės vidury žiemos gryname ore maudytis karštame vandenyje.
"Geoterminio vandens neturi artimiausi kaimynai – lenkai, baltarusiai, latviai. Jo neturi ir estai. Mes turime vertybę, kurios neišnaudojame, – pabrėžė politikas. – Atviras baseinas pietinėje miesto dalyje taptų traukos centru 500 km spinduliu gyvenantiems žmonėms. Tokiuose vandens telkiniuose lietuviai maudosi nuvykę į Slovakiją, Islandiją, kitas Europos šalis. Išnaudokime savo turtą – mūsų vanduo yra 2 mln. metų neliestas. Antras pagal senumą vanduo pasaulyje."
Prilygsta panacėjai?
Gavus leidimą eksploatuoti vandenį iš gelmių sveikatinimo tikslais, atsirištų S.Petrausko rankos, o jo vadovaujama bendrovė pagerintų savo finansinę padėtį.
"Vandenį, kurį vartoti leido ir sertifikuota Europos Sąjungoje vokiečių laboratorija, tiektume SPA centrams, miesto ligoninėms", – neslėpė "Geotermos" direktorius.
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas tvirtino, kad iš Lypkių kaimo gręžinių trykštantis vanduo – kone panacėja.
"Universitete atlikome tyrimus ir nustatėme, kad mūsų geoterminis vanduo žmonėms mažina emocinę įtampą, kraujo spaudimą, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą", – tvirtino mokslininkas.
Anot A.Razbadausko, iš vieno kilometro gylio siurbiamas vanduo yra 38 laipsnių šilumos, iš dviejų – dar karštesnis, daugiau nei 70 laipsnių. Negana to, vanduo – itin mineralizuotas.
"Iš dviejų kilometrų kylančio vandens druskingumas – 18 proc., iš 1 km – beveik 10 proc. Jūros vandenyje, palyginti, druskų yra 4–5 proc., – pasakojo profesorius. – Negyvosios jūros vandenyje druskos sudaro 33 proc. Tad mūsų iš 2 km gylio siurbiamas vanduo nelabai nusileidžia garsiajai Azijos jūrai."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą3
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?13
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai15
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas4
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką4
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...