Kiek gyvena COVID-19?

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai karantino įkarštyje nustebino pateikta informacija, kuri leidžia suabejoti šio biuro specialisčių profesinėmis žiniomis.

Kovo 25 d. darbuotojos viešai išplatino atmintinę, kiek laiko ant skirtingų paviršių išgyvena baisusis koronavirusas.

Pasak Sveikatos biuro, ant aliuminio paviršių šis virusas išlieka gyvas 2–8 val., ant gumos – 8 val., ant medienos – 4 val., ant stiklo – 4 dienas, ant nerūdijančio plieno ir plastiko – 72 val.

O štai ant vario, pasak biuro profesionalių, jis gyvena net keturias dienas.

Tačiau stulbinamai puiki terpė virusui, pasak biuro darbuotojų, pasirodo, yra popierius. Neva ant jo virusas gyvena net penkias dienas.

Tūkstančiai: sveikatos biurui vadovaujanti J.Grubliauskienė gali pasigirti trijų tūkstančių eurų atlyginimu. Pati biuro vadovė tikina, jog šią sumą sudaro ne tik alga, bet ir atostoginiai, priemokos, priedai ir, suprantama, premijos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Dirba nuosekliai ir atsakingai"

Tačiau netrukus biuras ėmė platinti jau visai kitokią informaciją, kurią paskelbė ir kai kurie patiklūs interneto portalai.

Antrajame atmintinės variante jau teigiama, kad ant vario virusas gali išsilaikyti gyvybingas ne keturias dienas, o keturias valandas. O ant popieriaus – ne penkias dienas, o viso labo tik 24 val.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė, atsakydama į žurnalistų užklausą, aiškino, jog, rengiant informacinį plakatą apie tai, kiek virusas gyvena ant įvairių paviršių, buvo vadovautasi moksliškai pagrįsta informacija, tačiau įsivėlė žmogiška techninė klaida.

"Ji buvo labai greitai pastebėta, ištaisyta ir paskelbta koreguota informacija, t. y. 25 d. vakare išplatintas plakatas su klaida, o jau 26 d. ryte paskelbtas pataisytas plakatas. Rengdami informacinį plakatą neturėjome tikslo specialiai skleisti dezinformaciją ar suklaidinti žmones. Šiuo laikotarpiu Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras atsakingas už naujausios informacijos sekimą, jos atnaujinimą, aiškų ir supaprastintą pateikimą gyventojams. Informacijos srautai didžiuliai, siekiama, kad viskas būtų pastebėta ir atnaujinta laiku. Specialistai dirba intensyviai, nuosekliai ir atsakingai", – teisinosi J.Grubliauskienė.

Bosas: socialinio tinklo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro oficialioje paskyroje galima išvysti tai, kuo užsiima šio biuro specialistai. ("Facebook" nuotr.)

Alga – tikrai įspūdinga

Beje, pati J.Grubliauskienė, vadovaudama šiai biudžetinei įstaigai, pluša ne už grašius. Jos atlyginimas įspūdingai šoktelėjo į viršų dar pernai.

Per metus J.Grubliauskienės atlygis padidėjo kone 800 eurų – nuo 2 279 iki 3 074 eurų, neatskaičius mokesčių per mėnesį.

Stora pinigine galinti pasigirti biuro direktorė vadovauja įspūdingo dydžio darbuotojų armijai – sveikatinimo įstaigoje pluša kone šimtas žmonių. Jų algoms iš miesto biudžeto skiriama apie šimtai tūkstančių eurų.

Pati J.Grubliauskienė tikino, kad Visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje nurodyti vidutiniai metiniai darbo užmokesčiai, o ne mėnesinis darbo užmokestis.

Rengdami informacinį plakatą neturėjome tikslo specialiai skleisti dezinformaciją ar suklaidinti žmones.

Tai reiškia, kad į nurodytą sumą įtraukiami ir atostoginiai, priemokos, priedai, premijos.

"Įmokų tarifai nuo 2019 m. keičiasi, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos, todėl darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis "ant popieriaus" padidėja 1,289 karto. 2019 m., tarybos sprendimu, didinamas koeficientas 10 procentų. 2019 m. skiriama 30 procentų priemoka už papildomas pareigas ir užduotis, susijusias su "URBACT III programos" projekto "Žaidimų paradigma", "Erasmus +" programos projekto "Skaitmeninės lytiškumo ugdymo programos mokyklose (EDDIS)" ir projekto "Sveikatos plėtra" koordinavimu, CHRODIS projekto įgyvendinimu. Todėl susidaro skirtumas tarp 2018 ir 2019 m.", – apie algos padidėjimą aiškino J.Grubliauskienė.

Iniciatyvos: kritiškesni klaipėdiečiai ne pirmą kartą prunkščia į kumštį išvydę Klaipėdos sveikatos biuro iniciatyvas. Miesto centre lentelės su įspėjimais dėl erkių daugelį privertė nustebti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Specialistei – 35 tūkst. eurų?

Tačiau, peržvelgus šios įstaigos viešųjų pirkimų suvestines, kyla klausimas, kuo jau šitaip užsiėmusi armija biudžetininkių, kaip paaiškėjo, gaunančių priedus už programas, kurias už biudžeto arba ES pinigus vykdo privačios įmonės ir fiziniai asmenys?

Iš kojų verčia šių metų kovo 6 d. biuro direktorės pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis su sveikatingumo specialiste Alina Bocman net 35,8 tūkst. eurų sumai.

Šios trenerės paslaugomis biuras ketina naudotis iki 2022 m.

Sutartyje pažymėta, kad trenerė ves fizinio aktyvumo pamokas vaikams ir suaugusiesiems, o senyvo amžiaus žmones mokys, kaip apsisaugoti nuo nugriuvimo.

Sutartis buvo pasirašyta savaitę prieš paskelbiant šalyje karantiną.

Kadangi visi vieši užsiėmimai yra uždrausti, kyla klausimas, ar tikrai kovo pradžioje biudžetinei įstaigai derėjo tėkšti apvalią sumą būtent tokioms paslaugoms?

Šiuo metu ši trenerė pasižymėjo tik mankštelėmis po karantinuotų piliečių langais.

Lektoriams pinigų negaila

Pinigų negailima ir įvairiausiems seminarams ar mokymams.

Vasario 24 d. įstaiga pasirašė sutartį su įmone "Antras kadras" 4,8 tūkst. eurų sumai – perkama filmų demonstravimo paslauga.

Vasario 13 d. fiksuotos dvi sutartys su tuo pačiu paslaugos teikėju – mažąja bendrija "Pagauk".

Viena sutartis specialistų mokymams yra įkainota per 9 tūkst. eurų, kita – 21,8 tūkst. eurų.

Kadangi bendra suma, numatyta šiam paslaugos teikėjui, viršija 30 tūkst. eurų, kyla įtarimas, gal taip buvo mėginta skaidyti pirkimą, jog jis nesukeltų klausimų Viešųjų pirkimų tarnybai?

Kokių žinių siekiama įsigyti už tokią įspūdingą sumą?

Su Šakiuose registruota įmone sudaroma sutartis, pagal kurią ši įsipareigoja suteikti bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojams gebėjimų visuomenės psichikos sveikatos srityje.

Sutartyje pažymėta, jog vyks šeši mokymai, vienas įkainotas 3,6 tūkst. eurų.

Kita sutartimi už 9 tūkst. eurų "Pagauk" kels Klaipėdos įmonių darbuotojų psichikos sveikatos kompetenciją. Numatoma surengti du mokymus.

Šis paslaugos teikėjas biudžetinėje įstaigoje itin dažnai sutinkamas. 2018 m. pasirašyta dar viena sutartis 11,22 tūkst. eurų sumai.

Tąkart su įmone "Pagauk" suderėta dėl paskaitų mokiniams apie lytiškumą ir savipagalbą surengimo.

Tarp viešųjų pirkimų ataskaitų galima aptikti net kelias sutartis su fiziniais asmenimis.

Tarp jų matyti dviejų žinomų uostamiesčio medikių pavardės. Jos dirba miesto gydymo įstaigose.

Tačiau už 2,2 tūkst. eurų medikės samdytos kaip specialistės, veikiančios pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Viena jų įsipareigojo atlikti 75 konkrečias konsultacijas kaip gydytoja. O kaip lektorė medikė pasamdyta dar 500 eurų sumai už penkių akademinių valandų paskaitą.

Kitai medikei sumokėta 2,2 tūkst. eurų už 75 gydytojo konsultacijas.

Už biudžeto lėšas – koncertas

Kyla klausimas: ar visų šių mokymų, sakykime, pirmosios pagalbos suteikimo, miesto bendruomenei negali pravesti nė vienas iš šimto biure dirbančių specialistų?

Gal taip miestas galėtų išvengti kai kurių išlaidų?

Pavyzdžiui, paskaita apie vaikų įtraukimo į sveikatos stiprinimo veiklas miesto biudžetui vėlgi atsiėjo 3,6 tūkst. eurų.

Na, o sutartis su įmone "Funkcinio judėjimo centras" lektoriaus paslaugoms uostamiesčio gyventojams atsiėjo jau visai nekukliai – net 29 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų.

Trakuose įsikūrusi įmonė įsipareigojo surengti mokymus psichikos sveikatos kompetencijų didinimo tema uostamiesčio įstaigų darbuotojams.

Keturi mokymai įvertinti po 6,1 tūkst. eurų.

Tai, kad biudžetininkų gyvenimas tikrai saldus, iliustruoja dar vienas viešasis pirkimas. Už 2,5 tūkst. eurų perkamos keturios sveikų saldainiams alternatyvų degustacijos.

Tačiau net ir pasistiprinę, išklausę paskaitų, pasirodo, Klaipėdos miesto sveikatos biuro specialistai patys nieku gyvu miestiečiams negali surengti nė vienos mankštos.

Vasaros laikotarpiui įstaiga už 2 tūkst. eurų nupirko šią paslaugą iš fizinio asmens, kad miestiečiams būtų pravesta 50 mankštų.

Sveikatinimo biuro specialistės ne tik rengia smaguriautojų susiėjimus, bet ir švenčia už biudžeto lėšas.

Prieš metus išsipuošusios biuro damos rinkosi į Žvejų rūmus, kur už 5 tūkst. eurų buvo surengtas šventinis Medicinos darbuotojų dienos minėjimas su dviejų dalių koncertine programa.

Žinios sklinda iš Šakių

Atsakydama į dienraščio klausimus, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė J.Grubliauskienė tikino, kad įstaiga samdo būrį lektorių, seminarų vedėjų ir mankštų specialistų, nes tam skiriami projektų arba ES pinigai.

Aiškinantis, kodėl biuras perka 35,8 tūkst. eurų paslaugą mankštelių vedimui, J.Grubliauskienė tikino, jog trenerio biuro specialistai negali pakeisti.

"Šios trenerio paslaugos mūsų specialistai negali vykdyti, nes ši paslauga yra finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto. Trenerio paslaugai įsigyti buvo vykdomas skelbiamos apklausos pirkimas CVP IS priemonėmis. Buvo gauti 8 pasiūlymai. Laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas", – tikino įstaigos vadovė.

J.Grubliauskienė aiškino, jog numatoma, kad fizinio aktyvumo užsiėmimuose dalyvaus 2,9 tūkst. vaikų.

Senjorams skirtose mankštose turėtų dalyvauti 2 tūkst. dalyvių. O mokymuose, kuriuose bus mokoma apsisaugoti nuo griuvimų, numatoma 1,2 tūkst. dalyvių.

Į klausimą, kuo taip naudingi kone 30 tūkst. kainavę mokymai ir seminarai, įsigyti iš tos pačios Šakiuose registruotos įmonės, J.Grubliauskienė paaiškino, jog tokių veiklų tikslingumą ir naudingumą nusako sveikatos ministro įsakymas.

"Buvo vykdyti du pirkimai, nes skiriasi paslaugų techninės specifikacijos. Abu pirkimai vykdyti skelbiamos apklausos būdu. Abiem pirkimams gauta po 6 pasiūlymus. Tiekėja įmonė "Pagauk" pateikė mažiausios kainos pasiūlymą", – aiškino J.Grubliauskienė.

Paklausus, kokios įmonės pasinaudojo proga pastiprinti psichikos sveikatos kompetencijas, J.Grubliauskienė pareiškė, jog negali atskleisti tokios informacijos.

Pinigus reikia išleisti

Pasirodo, pamokėles, kaip suteikti pirmąją pagalbą, iš 100 biure dirbančių specialistų nė vienas net negalėtų vesti. Priežastis – tokiai paslaugai yra skirti ES pinigai. O juos būtinai reikia išleisti.

"Šias paslaugas pirkome iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto. Šiai paslaugai įsigyti buvo vykdomas supaprastintas atviras pirkimas, kurį laimėjo bendrovė "Eurointegracijos projektai". Paslaugos neveda mūsų specialistai, nes ji yra nupirkta iš projekto, pagal kurį esame įsipareigoję įsigyti lektorių paslaugą, lėšų", – tikino J.Grubliauskienė.

Tą patį įstaigos vadovė kartojo ir atsakydama į klausimą dėl lytiškumo švietimo paskaitų. Joms taip pat buvo privalu išleisti europinius pinigus.

Panašu, jog pinigų biudžetininkams bet kuriuo atveju yra ir dėl jų nelabai reikia sukti galvas.

J.Grubliauskienė aiškino, kad miesto biudžetinėse gydymo įstaigose dirbančias gydytojas, kurios išsiėmė individualios veiklos pažymėjimus, samdė dėl švento reikalo – buvo patikrinta 150 klaipėdiečių sveikata.

Tiesa, tai biudžetui atsiėjo beveik 5 tūkst. eurų. Visa tai finansuota iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonės lėšų.

Kas tyrėsi sveikatą pas žinomas medikes biuro patalpose, kol kas nėra žinoma.

Kaukių duos poliklinika

Pasiteiravus, kaip Sveikatos biuras yra pasiruošęs koronaviruso pandemijai ir galbūt įstaiga šiuo metu jau skelbia konkursus apsaugos priemonėms įsigyti, J.Grubliauskienė žurnalistams leido suprasti, jog niekas čia per galvą nesiruošia verstis.

"Pirkimai dėl pasiruošimo koronaviruso pandemijai nėra numatyti. Reikalingas priemones teikia įmonė "Analizė", su kuria sudaryta sutartis 2019 m. lapkričio 5 d. Jūsų minimos kaukės ir dezinfekcinis purškalas pirktas visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklos ugdymo įstaigose įgyvendinimui. Šiuo metu Visuomenės sveikatos biuro specialistai kartu su Klaipėdos miesto poliklinikos medikais dirba mobiliose komandose, tiriant asmenis dėl COVID-19, specialistai atlieka mobilaus punkto koordinatoriaus ir padėjėjo funkcijas. Visomis medicininėmis priemonėmis aprūpina Klaipėdos miesto poliklinika", – argumentavo J.Grubliauskienė.

Ką veikia Sveikatos biuras?

Klausimų dėl šio biuro veiklos kyla ne tik žurnalistams, bet ir politikams.

Į Klaipėdos mero patarėjo pareigas sugrįžęs buvęs vicemeras Artūras Šulcas tikino jau girdėjęs apie Visuomenės sveikatos biuro paviešintą skirtingą informaciją apie viruso gyvybingumą.

"Taip, atsigirdo, bet nuomonės viešai negaliu reikšti, ne toks šiuo metu mano darbas. Bet kai šie biurai buvo steigiami, man taip pat kilo klausimas – kam jų reikia?" – prasitarė A.Šulcas.

Klaipėdos tarybos narė Judita Simonavičiūtė, kuriai yra tekę vadovauti Ekstremalių situacijų komisijai, taip pat pažėrė kritikos.

Man taip pat kilo klausimas – ką veikia Sveikatos biuras? To klausiau prieš dvi savaites. Atsakymo iki šiol negavau.

"Kadangi esu karantinuota, kaip ir visi kiti, kam per 60 metų, stebiu visa tai, kas vyksta, iš šalies. Ir turiu pastebėti, jog pasigendu bendro vadovavimo. Man yra tekę vadovauti Ekstremalių situacijų komisijai, kai kovojome su paukščių gripu, teko suvaldyti situaciją, kai degė Neringa. Tokiais atvejais, kai reikia suvaldyti ekstremalią situaciją, turi atsirasti tam tikri štabai, kurie koordinuotų veiksmus. Aš viso to nematau. Matau, kad visi dirba atskirai", – sakė politikė.

Judita Simonavičiūtė / Redakcijos archyvo nuotr.

J.Simonavičiūtės nuomone, šiuo metu, kai Visuomenės sveikatos centro specialistai yra paskendę realioje sergamumo koronaviruso išaiškinimo rutinoje, komunikacija su visuomene ir švietimas turėtų priklausyti Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui.

Iš tiesų pranešimus biuras rašo, skelbia savo įstaigos tinklalapyje, tačiau ar juos kas nors skaito ir kiek jie veiksmingi, sunku vertinti.

"O aš to pasigendu. Švietimas ir žinios visuomenei su ypač dideliu skrupulingumu turėtų būti teikiamos biuro pastangomis. Yra klausimų ir dėl kitų dalykų. Man taip ir nėra aišku, kas mieste yra vyriausias šiuo metu, kuris yra atsakingas už sveikatos dalykus? Net ir paramos klausimas yra visiškai chaotiškas. Kažkas renka paramas, kažkas jas veža į įstaigas. Taip neturėtų vykti", – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Ar miesto centre yra erkių?

J.Simonavičiūtė priminė italų patirtį, kai krizės apimtoje šalyje kai kurios visuomeninės iniciatyvos tapo pragariškai pavojingomis.

Kai visuomenininkų siūtomis namudinėmis kaukėmis Italijoje į gydymo įstaigas buvo perneštas užkratas, o savanorių senoliams ir neįgaliesiems nešiotas maistas, kaip paaiškėjo, jiems tapo mirtinai užkrėstu, italai šaukte šaukė, jog visomis šiomis iniciatyvomis turi užsiimti valdžia.

"Ir aš tam pritariu. Kokia valdžia bebūtų, bet tik ji turi šiomis dienomis organizuoti, telkti, pavesti atlikti tam tikras funkcijas. Mano galva, to trūksta", – tikino tarybos narė.

Paklausta, kaip vertinti faktą, kad Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras kovo pradžioje skuba pirkti mankštelių paslaugas, o kovo pabaigoje net neturi apsaugos priemonių savo darbuotojoms, kurias siunčia į mobilios patikros punktus, J.Simonavičiūtė atsiduso.

"Man kyla klausimų, kiek ir kam realiai tų apsaugos priemonių reikia. Pinigai yra antraeilis klausimas, jų visada atsiras. Bet reikia viską tiksliai sustyguoti. Reikia koordinatoriaus, kuris privalo valdyti situaciją, jei kiti to nesugeba. Man taip pat kilo klausimas – ką veikia Sveikatos biuras? To klausiau prieš dvi savaites. Atsakymo iki šiol negavau. Šiuo metu Sveikatos biuras galėjo sužibėti ir tikrai įrodyti savo reikalingumą, tačiau taip nenutiko. Mano galva, šiuo metu šis biuras turėtų būti pagrindiniu "ruporu", – nuomone pasidalijo J.Simonavičiūtė.

Klaipėdos miesto sveikatos biuro iniciatyvos prieš porą metų sukėlė net ir pajuokų.

Šio biuro darbuotojoms šovė į galvą mintis uostamiesčio centre esančiose reprezentacinėse gėlių klombose prismaigstyti lentelių su užrašu "Atsargiai, erkės".

Paaiškinimas tą kartą buvo iš kojų verčiantis – lentelės jau buvo pagamintos, jas reikėjo kur nors sustatyti. Ir nesvarbu, kad niekas netyrė, ar miesto centre iš viso yra erkių.