- Daiva Janauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saitai: V.Lekevičius jaunystėje buvo „Atlanto“ žaidėjas ir pats leido laiką karantine, kuriam skirtos patalpos buvo name, vėliau nupirktame komandai.
-
Tradicija: tarpukariu futbolininkai į aikštę išbėgdavo tiesiai iš namelio ant kalno.
-
Klubas: dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai viešbutyje „Nesė“ rengdavo susitikimus su įdomiais miesto žmonėmis.
-
Iškilmės: sezono pradžios iškilmes futbolo klubo vadovas V.Lekevičius (viduryje) rengdavo komandai nupirktame viešbutyje.
-
Pokyčiai: 2000-aisiais stadionas buvo rekonstruojamas, viešbutis tada jau neturėjo nieko bendro su sportu.
Raudonų plytų namas centrinio miesto stadiono pakraštyje, kuris daugeliui dabartinių klaipėdiečių asocijuojasi su prieš porą dešimtmečių čia veikusiu viešbučiu, sulaukė naujo etapo ir, panašu, ruošiamas atgaivinti. Šio statinio istorija dramatiška ir ji dar nesibaigė.
Išaugo ant forto pylimų
Miesto praeities žinovai yra minėję, kad stadionas iškilo ant buvusio forto kalvos, dalį tvirtovės pylimų dar įmanoma įžvelgti, ant jos stovi dabar viešbučiu vadinamas raudonų plytų pastatas ir vakarinės tribūnos.
Pasak Jono Tatorio, 1923 m. vietos sporto draugijos iniciatyva įkurtas stadiono statybos fondas.
Pradėtos rinkti ir lėšos, kurių didžiumą sudarė už pramogas gauti pinigai.
Po dvejų metų naujasis stadionas buvo baigtas buvusio Miško arba Plantažės forto vietoje.
Teigiama, kad tai buvo moderniausias ir geriausias toks stadionas Lietuvoje, turėjęs keturias futbolo aikštes, lengvosios atletikos sektorių.
Tuo pat metu stadiono teritorijoje buvo pastatytas medinis vienaaukštis su dvišlaičiu lenktu stogu namas.
Pirmajame jo aukšte buvo įrengtos rūbinės, o mansardoje gyveno sargas.
Ganė savo bėrį
Praūžus Antrojo pasaulinio karo audrai imtasi atkurti sportinį miesto gyvenimą.
Apie tai buvusiam "Klaipėdos" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojui Jonui Garadauskui yra pasakojęs dabar jau šviesaus atminimo architektas Petras Lapė.
Jis pasakojo, kad visa Lapių šeima į Klaipėdą atvyko 1945 m. sausio 29 d., tai yra kitą dieną po siaubingojo miesto šturmo. Šeima atvyko iš Šilutės, čia P.Lapė buvo komandiruotas dirbti.
Tų pačių metų kovo 15 d. 21 metų P.Lapė buvo paskirtas pirmuoju pokariu kūno kultūros rūmų ir stadiono direktoriumi.
"Stadioną mums perdavė kariškiai. Aplink pagrindinę aikštę buvo apkasai, vienur kitur atšlaitėse – bunkeriai. Veja nuo artilerijos sviedinių sprogimų išrausta", – knygos "Klaipėdos sporto šviesuoliai" autoriui J.Garadauskui 2004 m. pasakojo P.Lapė.
Duobes užkasė ir stadioną medine tvora aptvėrė vokiečių belaisviai.
Pašalinti karo pėdsakus padėjo jaunojo stadiono direktoriaus tėvas. Jis arkliu vežė žemę, lygino duobes, apkasus.
Kur dabar yra dviračių trekas, augo tanki, vešli žolė. Ten pačių sukonstruota mašina šeimos nariai pjovė velėną.
Klojo išpjautus kvadratus aikštėje. Kai žolė prigydavo, aikštėje ganydavo tą patį arklį.
Šienavimui P.Lapės tėvas naudojo trofėjinę žoliapjovę, tiesa, be variklio, todėl ją traukdavo bėris.
Šeima gyveno prie stadiono prisiglaudusiame ir šturmo metu stebuklingai nesugriautame name.
Esama liudijimų, kad šeima namą rado be langų, o ant grindų gulėjo pro stogą įskridusi aviacinė bomba.
P.Lapės tėvas mirė nuo patirtos traumos, kai į pakalnę leidosi šienu pakrautu vežimu. Vežimas jį prispaudė, mirtis ištiko po kelių dienų.
Tada stadiono priežiūros ėmėsi P.Lapės mama.
Ilgą laiką name gyveno su stadiono priežiūra susiję žmonės. Jų vaikai pažinojo visus sportininkus, matė, kaip jie treniruojasi.
Be puotų ir sekso
Sovietmečiu stadionas priklausė "Žalgirio" sporto draugijai, todėl ir buvo vadinamas "Žalgirio" vardu. Pinigų jam tvarkyti ir atnaujinti skirdavo miesto valdžia.
Dideli stadiono rekonstrukcijos darbai atlikti 1964 m. O 1976-aisiais pastatytas administracinis pastatas su sporto sale.
Namas ant kalniuko buvo naudojamas sportininkams persirengti, į futbolo aikštę jie ilgus metus išbėgdavo pro tunelį, vedusį iš pastato.
Dabar šis tunelis užmūrytas, nuo stadiono pusės jame įrengta šaudykla.
Trims dienoms prieš varžybas žaidėjus ten izoliuodavo nuo pagundų apsilankyti restoranuose, eikvoti jėgas mylintis.
"Man buvo 18 metų, kai žaidžiau "Atlante", jau tada jausdavome siaubingą smarvę. Galima įsivaizduoti, kaip nesveika sportuojančiam žmogui giliai įkvėpti tokio užteršto oro. Tarybiniais laikais apie tai kažkodėl nebūdavo kalbama. Dabar labai ryškiai iškilo ši problema, – prisiminė futbolo klubo "Atlantas" direktorius Vacys Lekevičius. – Kai aš žaidžiau "Atlante", tas namelis ant kalno jau buvo plytinis. Ten buvo karantino režimas, kad futbolininkai tik valgytų, treniruotųsi ir ilsėtų. Rytais pušyne jie mankštindavosi. Trims dienoms prieš varžybas žaidėjus ten izoliuodavo nuo pagundų apsilankyti restoranuose, eikvoti jėgas mylintis. Toks buvo sovietinis supratimas, kad seksas atima energiją. Aišku, vyrai išlipdavo pro langus, neretai ir pasigerdavo."
Pastatas buvo sporto bazės dalis. Panašias bazes turėjo ne tik sovietmečio didžiosios komandos, bet ir Vakarų Europos valstybių sporto klubai.
Veikė pirmasis kazino
"Vėliau, kai jį privatizavo ir pavertė privačiu viešbučiu, pastatą restauravo, jis tapo toks, kokį matėme ilgą laiką iki šių metų. Tarybiniais metais "Žalgirio" sporto taryba valdė visas miesto sporto bazes. Vienu metu verslininkas Kazys Paulikas buvo arti futbolo, įkūrė bendrovę "Nesė Žalgiris" ir privatizavo stadioną kartu su nameliu. Miestas padėjo išlaikyti stadioną, bet verslininkas galiausiai stadioną pardavė miestui. Sau pasiliko namelį, kuris tapo viešbučiu", – dalijosi prisiminimais V.Lekevičius.
Tada namas ant kalno tapo žinomas visiems klaipėdiečiams. Į restoraną trijų žvaigždučių viešbutyje atvažiuodavo pasikalbėti žmonės, kurie nenorėdavo sutikti atsitiktinai užsukusių liudininkų.
Papietauti čia buvo ir prestižo reikalas.
Šiame viešbutyje vykdavo kultūros renginiai. Dienraštis "Klaipėda" šioje vietoje rengdavo susitikimus su įdomiais miesto žmonėmis, kūrėjais. Redakcijos darbuotojai kalbindavo "Įdomių žmonių klubo" svečius ir apie tai rašydavo reportažus.
Daugelis klaipėdiečių žinojo, kad šiame pastate veikė tada dar nelegalus pirmasis miesto kazino.
Vieša paslaptis buvo ir tai, kad ten galima buvo intymiai pabendrauti su miesto "plaštakėmis".
V.Lekevičius, pirmaisiais nepriklausomybės metais vadovavęs "Aro" būriui, prisiminė, kad patekti į vidų nebuvo paprasta, durys nebuvo plačiai atlapotos. Buvo tam tikra sistema, kad jos atsivertų, patekti į vidų galėjo ne bet kas.
Čia mėgo rinktis ir ryškiausi Klaipėdos nusikaltėlių pasaulio atstovai. Viešbučio restorane ir kambariuose vykdavo jų pasitarimai, derybos, jie mėgo leisti laiką kazino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo2
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?7
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?4
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus47
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...