Šiandienos istorija

Pjesės „Našlė, neūžauga, ruonis ir kiti“ autorė Keren Klimovsky gimė Maskvoje, o šiuo metu gyvena Švedijoje. Režisierius Alvydas Vizgirda su K.Klimovsky susipažino 2015 m. tarptautiniame teatrų festivalyje Biškeke (Kirgizija). Šios kūrybinės draugystės rezultatas buvo pirmosios rašytojos pjesės „Lopšinė suaugusiam vyrui“ pastatymas Klaipėdos pilies teatre (2017).

„Man norėjosi parašyti pjesę apie žmones, kurie atrodo tarsi bepročiai, jeigu jūs nežinote jų tikros priešistorės ir vidinių poelgių motyvų. O iš tiesų jie – patys normaliausi ir teisūs – jie... Taip gimė trys novelės. Trečioji, kuri iš tiesų atsirado pirma, pati asmeniškiausia. Beprotiška šios pjesės pagrindinės herojės – namų šeimininkės sėkmė yra labai utriruota, bet jos baimė ir nerimas yra mano.

Man atrodo, kad mūsų dienomis, kai taip greitai sklinda informacija, tokios baimės gyvena visuose. Nejučia atsiranda kaltės jausmas prieš tuos, kuriems sekasi mažiau (o tokių žmonių yra visada). Visus labai veikia išorinė reiškinių pusė – „glamūras“, reklama. Mes prarandame tikrąjį suvokimą, kas yra laimė, pakeisdami jos supratimą kažkuo mums primestu“, – apie naująjį savo kūrinį, įvardijamą labai paprastai – šiandienos istorija, kalbėjo K.Klimovsky.

Mes prarandame tikrąjį suvokimą, kas yra laimė, pakeisdami jos supratimą kažkuo mums primestu.

Pjesę „Našlė, neūžauga, ruonis ir kiti“ režisavo A.Vizgirda, kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė. Vaidina Vilija Gruodytė, Ramūnas Šeputis, Kamilė Andriuškaitė ir Jonas Viršilas.

Inscenizuoja romaną

Patricko Suskindo vardas plačiai žinomas visame pasaulyje. Jis yra vienas populiariausių šių dienų vokiečių rašytojų ir scenaristų. Rašytoją išgarsino vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas", parodyta 1981 m. Miunchene ir sulaukusi didelio pasisekimo. Ši pjesė ne kartą statyta ir Lietuvoje, o pastaruoju metu vaidinama Klaipėdos jaunimo teatre. 1985 m. pasirodęs romanas „Kvepalai – žudiko istorija“ daug metų išsilaikė bestselerių sąrašuose bei buvo ekranizuotas. Klaipėdos pilies teatre režisierius A.Vizgirda ėmėsi inscenizuoti šiek tiek biografinį P.Suskindo romaną „Pono Zomerio istorija“, išleistą 1991 m.

„Niekas nežinojo, koks pono Zomerio vardas – Pėteris, Paulius, Heinrichas ar Francas Ksaveras, o gal jį derėjo vadinti daktaru Zomeriu, o gal profesoriumi Zomeriu, o gal profesoriumi daktaru Zomeriu – jis buvo vadinamas vien ponu Zomeriu.“ Taigi, kas tas Zomeris, kas yra jo varomoji jėga? Ar jis klaustrofobas, ar tiesiog bėga nuo nuobodžios santuokos? O gal nuo mirties? Jo judėjimas – tai vienintelis jam žinomas būdas bent trumpam išsigelbėti...

Pono Zomerio personažą kuria aktorius Aurimas Pintulis, taip pat vaidinantis Klaipėdos ir Šiaulių dramos teatruose. Klaipėdos pilies teatre jis pernai debiutavo ryškiu Fabijono vaidmeniu to paties pavadinimo spektaklyje pagal R.Šavelio apysaką.

Vaidino Ukrainoje

Klaipėdiečių „Pono Zomerio istorijos“ pirmasis premjerinis spektaklis jau parodytas tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vydlunnia“, liepos 8–12 dienomis vykusiame Chmelnickio mieste Ukrainoje.

Klaipėdos pilies teatro planuose šį sezoną dar dvi premjeros – Valentino Krasnogorovo romantinė komedija „Lengva pažintis“ bei poezijos spektaklis „Žvilgsnis į Salomėją Nėrį“. Repertuare lieka ir kiti gausiai publikos lankomi spektakliai – visada anšlaginė L.Zorino „Varšuvos melodija“, R.Šavelio „Fabijonas“, komedijos suaugusiesiems „Vienišiai ir vienišės“ ir „Dvi poniutės į Šiaurės pusę“.

Artimiausi Klaipėdos pilies teatro spektakliai:

rugsėjo 23 d. ir 24 d. 19 val. – „Našlė, neūžauga, ruonis ir kiti“ (premjera);

spalio 4 d. 16 val. ir 19 val. – „Varšuvos melodija“;

spalio 7 d. ir 30 d. 19 val. – „Pono Zomerio istorija“ (premjera);

spalio 25 d. 19 val. – „Dvi poniutės į Šiaurės pusę“.

Klaipėdos pilies teatras vaidina Žvejų rūmų (Taikos pr. 70) Teatro salėje.

Bilietus platina „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“.