Quantcast

Portugalų jūrininkų kelionė: plaukė į Indiją – atrado Braziliją

Portugalų jūrininkai, vadovaujami Pedro Alvareso Cabralio, prieš 520 metų išvyko iš Lisabonos į Indiją, bet pakeliui užklydo į nežinomą kraštą, kuris vėliau bus pavadintas Brazilija.

Keistas sutapimas

Lietuviai Braziliją „atrado“ daug vėliau. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ skelbia, kad pirmieji emigrantai iš Lietuvos joje ėmė kurtis tik 19 a. pabaigoje. Keistas sutapimas, bet emigrantų laivai juos atplukdė beveik į tą pačią vietą, kur prieš kelis šimtmečius į krantą išlipo Brazilijos atradėjais laikomi portugalų jūrininkai.

Šiandien Brazilijos lietuvių bendruomenė laikoma didžiausia Lotynų Amerikoje. 2000 m. Brazilijoje gyveno apie 150 tūkst. lietuvių kilmės žmonių. Kiek jiems svarbus Cabralis, lieka tik spėlioti. Taip jau atsitiko, kad Brazilijos atradimo diena, kuri būdavo kasmet švenčiama balandžio 22-ąją, dingo iš nacionalinių švenčių sąrašo. Ją prieš daugelį metų išbraukė buvęs šalies prezidentas Getulio Vargas. Tai, matyt, pritemdė Brazilijos atradėjo žinomumą, bet istorikas Jamesas McClymontas teigia, kad P.A.Cabralis vis tiek istorijoje bus prisimenamas kaip pagrindinis Brazilijos atradėjas.

Pasiruošimas kelionei

1500 m. vasario 15 d. Portugalijos karalius Emanuelis I paskyrė Kristaus ordino riterį P.A.Cabralį armados, plaukiančios į Indiją, vyriausiuoju vadu. Tai buvo jau antrasis portugalų laivynas, kurį karalius pasiuntė į šį tolimą kraštą. Jį sudarė 13 gerai ginkluotų laivų ir daugiau nei tūkstantis vyrų. Armados dydis turėjo pademonstruoti portugalų pranašumą ir padėti išvengti nesėkmių, su kuriomis susidūrė jūrų kelio į Indiją atradėjas Vasco da Gama, vadovavęs pirmajai ekspedicijai.

Atradimas: atvykusius P.A.Cabralio laivus sutiko vietiniai gyventojai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Išliko nedaug informacijos, kodėl karalius pasirinko P.A.Cabralį antros ekspedicijos į Indiją vadovu. Žinoma, kad jis buvo kilęs iš kilmingos didikų šeimos, nuo 12 metų tarnavo karaliaus dvare. Ten įgijo gerą išsilavinimą, išmoko naudotis ginklais ir kautis. Kaip ir jo protėviai, P.A.Cabralis buvo dalyvavęs karinėse operacijose Šiaurės Afrikoje ir kitur. Karaliaus dekrete, kuriuo jis buvo paskirtas „capitão-mor“ (kapitonu generolu), nurodytos tik tokios jo kandidatūros pasirinkimo priežastys – „nuopelnai ir paslaugos“ Portugalijos karūnai. Apie jo kvalifikaciją nėra nė žodžio.

Tada buvo įprasta, kad Portugalijos karaliaus dvaro taryba paskirdavo didikus jūrinių laivų kapitonais nepaisydama jų profesinės kompetencijos. Taip ir P.A.Cabralis, neturėdamas tokios patirties, tapo svarbios jūrinės ekspedicijos viršininku. Jam į pagalbą buvo paskirti labiau patyrę navigatoriai.

Laivynas, kuriam vadovavo 32 metų P.A.Cabralis, išvyko iš Lisabonos 1500 m.  kovo 9-osios vidurdienį. Palydos prasidėjo mišiomis, jose dalyvavo karalius Emanuelis I, visas jo dvaras ir minia miestelėnų.

Brazilijos atradimas

Už vadovavimą laivynui, P.A.Cabraliui priklausė 10 tūkst. kruzadų (tuometinė Portugalijos valiuta) atlygis ir buvo suteikta teisė savo lėšomis įsigyti 30 tonų pipirų, o vėliau juos parduoti Portugalijos karūnai be mokesčių. Jam taip pat buvo leista be muito mokesčio importuoti 10 dėžių bet kokių rūšių prieskonių. Nors kelionė buvo itin pavojinga, P.A.Cabralis, grįžęs į Portugaliją, turėjo galimybę tapti labai turtingu vyru. Prieskoniai Europoje tada  buvo reta ir labai brangi prekė.

Portugalų kelionė iki pirmojo sustojimo truko 44 dienas. Visą tą laiką jūreiviai gyveno nepavydėtinomis sąlygomis, kaip ir buvo įprasta to meto buriniuose laivuose. Tyčia ar netyčia, bet portugalai nukrypo nuo V. da Gamos atrasto jūros kelio toli į vakarus ir balandžio 22 d. pasiekė nežinomą krantą.

Krante portugalus pasitiko draugiškai nusiteikę vietiniai gyventojai. Kelias dienas patyrinėję pakrantę, keliautojai suprato, kad jie pateko ne į salą, o galbūt į žemyną. P.A.Cabralis nusprendė išsiųsti šią naujieną karaliui Emanueliui I. Laivyno raštininkas Pero Vazas de Caminha 1500 m. gegužės 1 d. rašė septynių lapų laišką karaliui. Jame buvo aprašytos atradimo detalės ir įspūdžiai iš naujai atrastų žemių.

Kitą dieną vienas P.A.Cabralio laivyno laivas, vadovaujamas Gasparo de Lemoso, išvežė laišką į Portugaliją. Jo originalas dabar saugomas Torre de Tombo nacionaliniame archyve.

P.A.Cabralis, įsitikino, kad jo atrasta žemė yra į rytus nuo Tordesillos sutartyje nurodytos demarkacijos linijos tarp Portugalijos ir Ispanijos. Vadinasi, ji priklauso Portugalijai. Norėdamas tai įteisinti, P.A.Cabralis įsakė savo vyrams pastatyti pakrantėje didelį medinį kryžių ir altorių, kur pirmą kartą toje vietoje, kuri vėliau taps Brazilija, buvo laikomos krikščioniškos mišios.

Ilgą laiką Pietų Amerikos šiaurės rytų pakrantėje P.A.Cabralio atrasta žemė vadinosi Terra de Santa Cruz (Šventojo Kryžiaus žemė). Vėliau pradėta ją vadinti Brazilija dėl iš čia gausiai išvežamų raudonmedžių (port. pau-brazil).

Karjeros pabaiga

Istorikai iki šiol diskutuoja, ar P.A.Cabralis iš tiesų norėjo atrasti Braziliją, ar tai įvyko per klaidą, tačiau nė vienai hipotezei patvirtinti nėra pakankamai įrodymų. Tęsdamas kelionę sumažėjęs P.A.Cabralio laivynas rugsėjo 13 d. atvyko į Kalkutą Pietų Indijoje.

Prisimenamas: paminklas P.Á.Cabraliui jo gimtinėje Belmonte kaime Portugalijoje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Portugalams čia teko patirti daug nuotykių. Juos buvo užpuolę musulmonai, kurie nužudė 50 ekspedicijos dalyvių, tarp jų ir raštininką P.V. de Caminhą. Tada P.A.Cabralio komanda padegė 10 arabų laivų, stovėjusių uoste. Kitą dieną jie patrankomis apšaudė miestą, o tada išplaukė į kitą uostą. Ten portugalai buvo sutikti maloniau ir P.A.Cabralis su vietinio radžos pagalba įsteigė kelias kompanijas prekybai tarp Portugalijos ir Indijos.

1501 m. sausio 16 d. P.A.Cabralis sugrįžo į Europą su gausiu prieskonių ir kitokių indiškų prekių kroviniu. Nepaisant to, jis kažkodėl neteko Emanuelio I palankumo ir turėjo apleisti karaliaus dvarą. Likusį gyvenimą praleido Santareno mieste Vakarų Portugalijoje. Mirė maždaug 1520 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai
    Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai

    Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...

    21
  • Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
    Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai

    Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...

    4
  • Žada vėjus ir darganą
    Žada vėjus ir darganą

    Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...

    3
  • „Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą
    „Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą

    Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...

    6
  • Dėl asfalto sodų bendrijoje – intrigos
    Dėl asfalto sodų bendrijoje – intrigos

    Už kelių kilometrų nuo uostamiesčio esanti sodų bendrija „Tolupis“ turėjo įveikti sudėtingą iššūkį dėl asfalto tiesimo. Sodininkus ne tik teko įkalbinėti prisidėti prie projekto. Atsirado ir sunkiai suvokiamų reakcij...

    5
  • Dėl Vingio perėjos – diskusijos
    Dėl Vingio perėjos – diskusijos

    Dėl Vingio pasažo požeminės perėjos vis dar nepriimti sprendimai. Tokią padėtį veikiausiai lėmė darbų atlikimo kaina, kuri gerokai didesnė, nei tikėtasi. Tad klausimą, palikti požeminę perėją ar įrengti antžeminę, ketinama pakartotinai kel...

    2
  • Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
    Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena

    Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...

  • Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?
    Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?

    Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...

    23
  • Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai
    Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai

    Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...

    26
  • Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas
    Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas

    Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...

    5
Daugiau straipsnių