Batus vertina labiau

Šalį paliekant mūsų tautiečiams, kasmet pilnėja ir benamių gyvūnų prieglaudos.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien tik pernai iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų.

Palyginti su 2016-aisiais, emigrantų skaičius sumažėjo 2,4 tūkst., tačiau situacija vis tiek liūdna.

Įstaigos "Linksmosios pėdutės" įkūrėjos Simonos Šakinytės teigimu, šiandien tai didžiausia problema, kuri sunkiai suvaldoma.

Kone pusė ar net daugiau šioje prieglaudoje esančių gyvūnų yra palikti uždarbiauti į užsienį išvažiavusių lietuvių.

Esą atkalbėti nuo tokio drastiško sprendimo žmonių beveik neįmanoma – retas su savimi pasiima vaikus, ką jau kalbėti apie augintinius.

"Ateina ir ramiu veidu klausia: išvažiuojame, ką mums daryti? Sakome, kad pasiimtų gyvūną, paaiškiname, kaip nesunkiai susitvarkyti dokumentus. Deja, kol kas tai tėra burnos aušinimas. Gyvūnas paliekamas ne dėl nežinojimo, o todėl, kad yra laikomas daiktu, nenaudingu kelionėje. Užtat įsideda į lagaminą batus, šiltesnę striukę. Kalbėk nekalbėjęs, niekas nepasikeis. Materializmas – mūsų šalies problema", – apmaudavo S.Šakinytė.

"Numeta prie vartų"

Prasta situacija ir Klaipėdos rajone įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje "Būk mano draugas", kuri nuolat pilna dėl didelių migracijos mastų.

Įstaigos vadovė Galina Kučinskienė jau šimtus kartų įsitikino, kad bandymas perkalbėti šeimininką – bergždžias darbas.

"Liežuvis greitai nudžius nuo tų kalbų. Nors galima labai nebrangiai susitvarkyti dokumentus, tik vienas procentas iš šimto pasiima augintinį su savimi. Geriausiu atveju atiduodami palieka maisto ar pinigų, skirtų augintiniui išlaikyti. Blogiausias scenarijus – numeta prie vartų", – baisėjosi G.Kučinskienė.

Moters įkurtoje gyvūnų prieglaudoje gyvena apie 300 paliktų keturkojų. Pastebima, kad vis dažniau juos priglaudžia užsieniečiai.

Vokiečiams, priešingai nei lietuviams, nėra sunku atsigabenti augintinį pas save.

"Neseniai du mūsų gyvūnėliai iškeliavo į Vokietiją ir gyvena geroje šeimoje. Ir tai tikrai ne pirmas atvejis. Tarpininkavo lietuvaitė, kurios vyras yra vokietis, ji labai stengiasi mūsų keturkojams padėti surasti namus. Vokietijoje beglobių gyvūnų beveik nėra, o pasiimti iš prieglaudos kainuoja mažiausiai 400 eurų", – pasakojo G.Kučinskienė.

Geriausia prevencija – viešumas

Pasak S.Šakinytės, per penkerius prieglaudos "Linksmosios pėdutės" veiklos metus emigracija išlieka jautriausia dilema.

Dar viena madinga priežastis lietuviams atsikratyti augintiniu – naujagimis. Mamos prisibijo, kad vaikas bus alergiškas šuniui ar katinui, todėl apsisprendžia jį atiduoti.

Esą šiuo klausimu vyras – kur kas atsakingesnis šeimininkas.

"Pažaidžia šeimą, o atsiradus vaikams išmeta. Dažniausiai tai būna mamos iniciatyva, nors atveda ašaromis apsipylęs tėtis, kuriam keliamas ultimatumas – šuo arba šeima. Per mėnesį tokių atvejų turime bent po du. Gyvūnas yra asmenybė ir šeimos narys, o ne daiktas. Turiu begalę pavyzdžių, kai šuniukai, kačiukai auga kartu su vaikais ir dėl to jie yra tik laimingesni", – įsitikinusi pašnekovė.

Moters manymu, geriausias būdas kovoti su neatsakingais šeimininkais yra viešumas. Internete pasidalijus išmesto šuns nuotrauka, komentatoriai iškart pažeria karčios kritikos – peikiamam žmogui turėtų raudonuoti ausys net už kelių tūkstančių kilometrų.

"Iš dalies tai visai teigiamas dalykas, nes žmonės nenori apie save girdėti negražių žodžių, jiems dėl to skaudu", – tikino gyvūnų globėja.