Quantcast

Privalės kompensuoti latvių praradimą uoste

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pripažinta vienašališkai ir neteisėtai nutraukusi sutartį ir turės atlyginti statybininkams.

Ginčas dėl atmušų

Po daugybės teismų, kur svarstyklės krypdavo tai į vieną, tai į kitą pusę, vasarį Uosto direkcija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pralaimėjo nuo 2018 m. užsitęsusį ginčą.

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 6 d. priėmė Latvijos bendrovei „BMGS“ palankų sprendimą. Jis iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisė atlyginti 175 tūkst. 599 eurus nuostolių, 8 procentų metinių palūkanų ir per 16 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimasis vyko dėl dar 2016 m liepos 5 d. sudarytos rangos sutarties. Pagal ją „BMGS“ laimėjusi viešąjį pirkimo konkursą Klaipėdos uoste rekonstruoti 67 ir 68 krantines.

Vykstant darbams Uosto direkcija paprašė, kad „BMGS“ pakeistų jau numatytas uosto krantinių laivų švartavimo atmušas kitokiomis. Kai „BMGS“ atsisakė tai daryti, Uosto direkcija 2017 m. kovą nupirko atmušas iš kitos užsienio kompanijos.

Taikė naujesnes technologijas

Ginčas teismuose vyko dėl to, ar teisingai pasielgė Uosto direkcija, kai po konkurso, jau vykdant sutartį, sumanė pakeisti krantinių atmušų tipą.

Ji formaliai buvo pateikusi „BMGS“ komercinį pasiūlymą dėl naujų atmušų. Tai ir sukėlė abejonių teismuose – kodėl latvių kompanija neteikė pasiūlymo. Buvo konstatuota, kad ji nebeturėjusi realios galimybės pateikti naujo komercinio pasiūlymo, nes krantinių atmušos jau buvusios užsakytos iš kitos kompanijos.

Yra ir kita pusė. Uosto krantinių rekonstrukcija susijusi su itin didele svarba laivybai, kuri yra brangi, reikalauja, kad uosto rekonstrukcijai būtų naudojamos laikmetį ir technologijas atitinkančios naujausios medžiagos.

Manyta, kad valstybės įmonė tiek pagal juridines, tiek pagal verslo nuostatas turėjusi teisę keisti krantinių atmušas. Tai ji darė norėdama suvienodinti visas uosto atmušas. Todėl pradžioje teismai konstatavo, kad tą daryti buvę svarbių priežasčių.

Skirtingas teismų požiūris

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. priteisė, kad Uosto direkcija turės atlyginti „BMGS“ 36 tūkst. eurų nuostolį su 8 proc. palūkanomis. 2020 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, palankų Uosto direkcijai. Jis ne tik panaikino priteistą 36 tūkst. eurų nuostolį, bet nurodė, kad „BMGS“ Uosto direkcijai turi atlyginti teismo išlaidas.

Viskas apsivertė po 2021 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą. Jis kvalifikavo, kad Uosto direkcijos veiksmai dėl vienašališko sutarties pakeitimo buvo neteisėti, neatitiko tų sąlygų, kurios buvo numatytos viešojo pirkimo procese.

Byla iš naujo grąžinta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2021 m. balandžio 6 d. ir nusprendė „BMGS“ išlaidas ir nuostolius perkelti Uosto direkcijai. Teismas visiškai patenkino „BMGS“ ieškinį – priteisė ne tik patirtas išlaidas, bet ir nurodytą dėl sutarties keitimo negautų pajamų dydį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, jog nepaisant to, kad byla buvo pralaimėta ir teks sumokėti latviams negautas pajamas, apibendrinus uostas iš to laimėjo.

Atsisakius seno tipo atmušų ir įsigijus naujas buvo ne tik pagerinta uosto krantinių technologija, bet viską įvertinus dar pasiektas ir bendras teigiamas finansinis balansas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Manyčiau

Manyčiau portretas
Pagarba Vaitkui. Jis uoste nedarė tokių kvailysčių, kaip gentvilis su masioliu, kai Šventojoje pastatė uostą be molų, kuris tapo pasaulio rekordininku kaip greičiausiai audrų užneštas uostas.

ha

ha portretas
čia buvo vaikus...

Ką gi

Ką gi portretas
teismai blaškosi nuo kažkokio vėjo kaip ir dabartinė Vyriausybė....
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių