Skirtingi įrašai

Trims gimusiems berniukams klaipėdiečių šeima davė Aron, Mark ir Kevin vardus.

"Mes turime belgiškus vaikų gimimo liudijimus. Juose įrašyti vardai – be lietuviškų galūnių. Susiruošus šventėms į gimtinę, teko aiškintis, kokiu būdu parsigabenti mažylius. Jie yra per maži kelionei lėktuvu. Automobiliu nenorėjome vežtis, nes kelionė būtų per daug juos išvarginusi. Nusprendėme iš Vokietijos į Klaipėdą nukakti keltu", – apie kelionę namo pasakojo mažylių tėtis Artūras.

Šeima aiškinosi, kokių reikės dokumentų.

Kiek galima štai taip diskredituoti valstybės tarnybą? Mano nuomone, tai yra visiška nekompetencija. Ar Lietuvai reikia dar vieno tarptautinio skandalo?

"Keltas išplaukia į tarptautinius vandenis, todėl ten galioja pasienio režimas. Į keltą su gimimo liudijimais vaikai nėra priimami. Lietuvos ambasada išduoda dokumentus, skirtus grįžimui į kilmės šalį. Tai yra laikinas, dvi savaites galiojantis dokumentas. Žmona elektroniniu būdu kreipėsi į Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą dėl užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą Lietuvoje", – pasakojo tėtis.

Vaikų mama yra kilusi iš Telšių, todėl informacinė sistema moterį nukreipė į Telšių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių.

Siūlė slėpti dokumentus

Mūsų teisės aktai numato: jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas tėvų yra Lietuvos pilietis, vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje.

Tai galima padaryti tiek Lietuvos ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.

"Prašymuose nurodėme tokius vaikų vardus, kokie įrašyti gimimo liudijimuose. Telšių metrikacijos skyriaus specialistė elektroniniu paštu mums atsakė, jog atsisakoma į apskaitą įtraukti vaikus, kurių vardai nėra sulietuvinti, paprastai tariant, be galūnių "as". Mes užklausėme, kokiu įstatymu vadovaujantis to reikalaujama. Atsakymas buvo kategoriškas ir nemandagus. Liepta netrukdyti, nes kitokių variantų esą nėra, vien tik sulietuvinta rašyba", – pasakojo Artūras.

Tėvams po tokio atsakymo beliko sumokėti po šešis eurus už kiekvieno vaiko įtraukimą į apskaitą ir melstis, kad dokumentai neužkliūtų pasieniečiams.

Pasak vaikų tėčio, Lietuvos ambasadoje iš karto iškilo problemų.

"Išgirdau patikinimą, jog ambasados darbuotojai nė karto nėra kėlę klausimų dėl vaikų vardų lietuvinimo. Darbuotojai aiškino, kad jie remiasi pirminiu dokumentu – vaiko gimimo liudijimu ir nekelia jokių reikalavimų dėl vardų lietuvinimo. Bet prisijungus prie apskaitos sistemos paaiškėjo, kad pakeisti nieko neįmanoma, vaikų vardai įtraukti sulietuvintu variantu", –  tėtis.

Ambasada buvo priversta išduoti kelionės dokumentus lietuviškomis vaikų vardų galūnėmis.

"Man iš karto kilo klausimas – ką teks daryti, jei mus sustabdys policija? Ambasados darbuotojas nusišypsojo patardamas slėpti vaiko gimimo liudijimus. Kuriozinė situacija – dokumentuose nesutampa vaikų vardai", – stebėjosi Artūras.

Patikrinimui – 48 valandos

Prieš išvykdami iš Vokietijos tėvai privalėjo apsilankyti policijos poskyryje ir gauti leidimą išvykti iš šalies.

"Tai, ką čia išgirdau, mane galutinai šokiravo. Policininkas paklausė, ar aš nenoriu pasilikti Vokietijoje 48 valandoms? Supratau, jog mums gresia sulaikymas su trimis naujagimiais. Tai reikštų, kad Vokietijos policija turi teisę sulaikyti asmenį tapatybės patikrinimui", – nustėręs pasakojo vyras.

Klaipėdietis, sukaupęs drąsą, paaiškino policijos pareigūnui savo situaciją.

"Paklausiau, o ką jis sužinos per 48 valandas? Vaikai yra ką tik gimę, jie neturi jokių kitų asmens dokumentų, tik gimimo liudijimą, jie net nėra buvę Lietuvoje. Vokietis pakraipė galvą ir išleido į kelionę, patikindamas, jog tiek to, juk važiuojame su kūdikiais", – prisiminė tėtis.

Netikėtumai: trynukų kelionė į Lietuvą jų tėvams atnešė daugybę rūpesčių. (Shutterstock nuotr.)

Varinėjo pirmyn ir atgal

Grįžę į Lietuvą klaipėdiečiai nužingsniavo į uostamiesčio savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pasikonsultuoti.

"Čia išgirdau paaiškinimą, jog tėvams įstatymas numato galimybę rinktis, nori jie ar ne lietuvinti vaikų vardus", – pasakojo klaipėdietis.

Kad ištaisytų dokumentus, šeimai teko važiuoti į Telšius. Naujagimių mamą aptarnavusios darbuotojos tą dieną darbe neradus, šeima taip ir nesulaukė nei atsiprašymo, nei dokumentų sutvarkymo tą pačią dieną.

"Liepta dar kartą atvažiuoti, kai bus šiuos duomenis įrašiusi specialistė", – sakė vyras.

Reikalauja asmens duomenų

Antrą kartą apsilankę Telšiuose tėvai, jų teigimu, patyrė itin nemalonų pokalbį su civilinės metrikacijos skyriaus specialiste.

"Pusantros valandos ginčų, ir nieko nepasiekėme. Gali būti, kad teks dar kartą važiuoti specialiai į Lietuvą dėl vaikų dokumentų. O tai – išlaidos iš mano kišenės, keli šimtai eurų. Valdininkė laikėsi savo ir niekaip nenorėjo pripažinti, jog ji neišaiškino mums tvarkos ir savavališkai interpretavo įstatymus. Kaip suprantame, vaikų vardai turėjo būti registruojami pagal pirminį dokumentą. Niekas kitas neturi teisės keisti mano vaikų vardų ir niekas negali manęs priversti to daryti", – piktinosi tėtis.

Po ilgų ginčų vyras išgirdo valdininkės prašymą pateikti papildomų dokumentų.

"Esą problemų kilo dėl to, jog mes su žmona esame registruoti Lietuvoje. Prašyta darbo sutarties, išrašo apie gyvenamąją vietą, kitų dokumentų. Tačiau, mano galva, registracija šiuo atveju nieko nereiškia. Dažnu atveju svetur gyvenantys ir dirbantys lietuviai gyvenamąją vietą nurodo užsienyje vien dėl nenoro mokėti privalomojo sveikatos draudimo Lietuvoje. O aš sutinku jį mokėti, man tai nesudaro jokių problemų, todėl neprivalau išsiregistruoti iš savo būsto", – teigė klaipėdietis.

Nurašo paraidžiui

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus patarėja Zita Dapšienė aiškino, kad uostamiesčio skyriuje tokių problemų nėra net kilę.

"Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse numatyta, jog vaikas, kurio abu ar vienas tėvų yra Lietuvos piliečiai, įtraukiamas į apskaitą pagal užsienio šalies išduotą pirminį dokumentą. Duomenys apie vaiką gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą", – aiškino specialistė.

Gresia nuostoliai

Nemenką patirtį tokiose bylose turinti advokatė Diana Kaunienė, išklausiusi klaipėdiečių istoriją, patarė kuo skubiau apie situaciją informuoti Teisingumo ministeriją.

"Kiek galima štai taip diskredituoti valstybės tarnybą? Mano nuomone, tai yra visiška nekompetencija. Ar Lietuvai reikia dar vieno tarptautinio skandalo? Darbuotoja įvykdė asmenvardžio keitimą, nors neturėjo tokios teisės. Vaiko vardas registruojamas pagal pirminį šaltinį, o registracija su pakeitimais yra vardo pakeitimas. Jokiam valdininkui nesuteikta teisė savaip traktuoti įstatymus. Įtariu, jog visa ši situacija šiems piliečiams baigsis labai nemaloniai. Jei registracija jau įvykdyta, gali būti, jog tėvams teks kreiptis į teismą dėl vaikų vardų keitimo. O visas procesas gali užtrukti net iki keturių mėnesių. Tai jau byloja apie finansinius nuostolius, jau nekalbant apie emocinius išgyvenimus", – įžvalgomis dalijosi teisininkė.

Advokatė taip pat kėlė klausimą, kodėl valdininkė reikalauja ir perteklinių asmens duomenų.

Kreipsis į teismą

Ginčai dėl asmenvardžių rašybos Lietuvoje jau pasiekė apogėjų. Neseniai teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikino, kad bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kadangi šiuo metu galiojanti asmenvardžių rašybos tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą.

"Įstatymas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, taigi vardai, rašomi civilinės būklės aktuose, turi atitikti lietuvių kalbos taisykles. Vardai taip pat turi atitikti asmens lytį, neprieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai. Tačiau Lietuva yra ES narė, žmonės keliauja iš vienos valstybės į kitą", – tikino teisingumo ministras E. Jankevičius.

Žmonės dėl įvairių priežasčių nori suteikti vaikui vardą, kuris neatitinka lietuvių kalbos taisyklių.

Civilinės metrikacijos įstaigos vadovaujasi teisės aktais dėl valstybinės kalbos vartojimo ir atsisako tokius vardus įrašyti į dokumentus. Tačiau piliečiai kreipiasi į teismus, o šie tenkina tokius prašymus.

Beje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos manymu, neteiktini begalūniai asmenvardžių variantai, pavyzdžiui, Aleks, Elizabet, Katrin, John. Nekaitomi vardai taip pat nėra tinkami – Emili, Emily, Mimi, Hugo, Leo, Noa. Pageidautina, kad vardas būtų kaitomas ir galūnė tinkamai atspindėtų asmens lytį: būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė (ne -e), vyrų vardų – as, -is, -ys, -us.

Komentaras

Asta Šalnienė

Lietuvos teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė

Apgailestaujame, kad šeimai teko patirti nepatogumų dėl savo vaikų asmenvardžių rašybos. Šiai klaipėdiečių šeimai kilo panaši problema, kaip ir kai kuriems kitiems Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienio valstybėje arba susiejusiems savo gyvenimą su kitų šalių piliečiais. Panašu, kad ateityje tokių atvejų tik daugės, kol asmenvardžių rašybą dokumentuose įtvirtinantis teisinis reguliavimas nebus aiškus ir nuoseklus.

Įvertindamas susidariusią situaciją, teisingumo ministras E.Jankevičius iškėlė iniciatyvą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atitinkamos Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" nuostatos ir pats nutarimas dėl savo teisinės formos neprieštarauja LR Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Jūsų pateiktos situacijos atveju, Lietuvoje buvo atliekama užsienio valstybėje gimusių vaikų gimimo apskaita. Kaip ir buvo teisingai pažymėta, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 52 punkte nurodyta, kad atliekant šią procedūrą duomenys apie vaiką ir jo tėvus gimimo įraše perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio gimimo įregistravimą. Tokiu dokumentu gali būti ir užsienio valstybėje išduotas vaiko gimimo liudijimas.

Tačiau tokia perraša nėra atliekama automatiškai. Kartu taikomas ir minėtų taisyklių 23 punktas, kuriame nustatytos kai kurios asmenvardžių perrašos taisyklės. Viena tokių taisyklių reglamentuoja, kad LR piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įraše, šiuo konkrečiu atveju vaikų gimimo įrašuose, nurodomi vadovaujantis teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagrindinis šiuo metu galiojantis teisės aktas, kuriame išdėstyta asmenvardžių rašymo dokumentuose tvarka, – jau minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.

Deja, rašyti vardus ir pavardes nesugramatintai, t. y. be lietuviškų galūnių, kaip pageidauja trynukų tėvai, pagal minėto nutarimo 2 punkto nuostatas leidžiama tik nelietuvių tautybės asmenims. Iš pateiktos informacijos galima daryti prielaidą, kad vaikų tėvai ir patys vaikai pagal tautybę yra lietuviai. Todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties civilinės metrikacijos įstaigos darbuotoja teigė, jog vaikų asmenvardžių užrašymas galimas tik lietuviškomis galūnėmis.

Manytume, kad civilinės metrikacijos įstaigos darbuotoja ieškojo būdų, kaip įrašyti vaikų vardus taip, kaip nori tėvai. Tai – užsienio teisės taikymas. Atsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą, būtų galimybė taip ir padaryti, bet tėvai registruoti LR, todėl ir paprašyta papildomų dokumentų. Civilinės metrikacijos skyrius jų gali prašyti tais atvejais, kai Gyventojų registre esančių duomenų nepakanka nustatyti nuolatinę vaiko (tėvų) gyvenamąją vietą, kad jos pagrindu būtų galima pritaikyti užsienio valstybės teisę. Taikant užsienio teisę, būtų galimybė asmenvardžius perrašyti iš užsienyje išduoto gimimo liudijimo taip, kaip jie jame įrašyti.

Teisingumo ministerija rekomenduoja civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojams, taikant teisinį reguliavimą, atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus. Siekdami detaliau išsiaiškinti visas aplinkybes ir galimybes padėti šiuo atveju, kviečiame tėvus dar kartą kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą. Kartu su Teisingumo ministerijos specialistais bus dar kartą įvertinta susidariusi situacija ir galbūt galėsime rasti sprendimą, kuris labiau atitiktų šeimos interesus.