Iljičiaus lemputės, gyvsidabrio termometrai, spirito matuokliai, ketaus puodai ir keptuvės bei daugelis kitų sovietmečio daiktų tebegaminami iki šiol ir jų galima įsigyti Klaipėdoje. Tarybinių laikų dvasia alsuojančioje parduotuvėje klientų netrūksta. Akivaizdu, kad ne tik atgyvenusi buitis, bet ir vertybinė sistema sunkiai traukiasi iš sustabarėjusios žmonių sąmonės.

Ano gyvenimo salelė

Šalia Senojo turgaus, Klaipėdos centre, yra unikali vieta, kur prekės tarsi alsuoja deficito laikų sindromu, kai daiktas ar buities įrankis buvo perkamas kone visam gyvenimui. Čia ir dabar prekiaujama Baltarusijoje bei Ukrainoje pagamintais indais, įrankiais, kitais namams skirtais prietaisais.

22 metus šioje parduotuvėje dirbanti Milena neslepia, kad klientų netrūksta, nes dauguma jų vis dar neatsisako įpročio taupyti.

"Pas mus yra tokių prekių, kurių niekur kitur nerastumėte, pavyzdžiui, sterilizacijos diskai, ant jų aukštyn dugnu padedami iškaitinti stiklainiai, skirti konservavimui. Turime ir žnyples karštiems stiklainiams perkelti, labai senoviškas daiktas. Štai  vyšnių kauliukų išėmiklis, konservų atidarikliai. Šituos jau kopijuoja ir kinai", – pasakojo pardavėja.

Tačiau pripažįstama, kad metaliniai Baltarusijoje ar Ukrainoje pagaminti įrankiai jau nebe tokio kokybiško metalo, kaip buvo sovietmečiu.

"Turime ir termometrų su gyvsidabriu, kurie jau retenybė prekyboje, yra ir spirito matuoklių, čia jau Ukrainos gamintojų prekė, naudojama naminės stiprumui nustatyti. Pirkėjai labai ieško formelės, skirtos sausainiams, kurie verdami riebaluose. Tai – irgi anų laikų palikimas, jų kažkodėl niekas nebegamina", – teigė pardavėja Milena.

N.Chruščiovo laikų "šedevrai"

Į tokias parduotuves reikėtų vesti užsienio turistus. Jiems tai būtų tikra egzotika. Kurgi dar vakariečiai pamatys šiandien sunkiai suvokiamos paskirties buities rakandų, dvelkiančių tarybine praeitimi. Užsieniečiams šie daiktai – beveik antikvariatas, neregėti bolševizmo eros suvenyrai.

Sunku suprasti, kodėl, bet tuo mes esame ypač įdomūs atvykėliams. Klaipėdos turizmo informacijos centro darbuotojai prieš gerą dešimtmetį net buvo sumanę patenkinti tą atvykstančių užsieniečių smalsumą. Planuota turistams organizuoti apsilankymus "chruščioviniuose" butuose.

Tuo laiku Klaipėdoje dar buvo galima rasti būstų, kuriuose remonto nebuvo 40 ir daugiau metų.
Tokių butų virtuvės labai mažos – vos kelių kvadratinių metrų, nedideli ir kambariai.

N.Chruščiovo laikais vyravo komunistų partijos nuostata, kad tarybiniam piliečiui pastogė reikalinga tik nakvynei, o visas kitas laikas turi būti skirtas darbui, socialistiniam lenktyniavimui ir prasmingai visuomeninei veiklai.

Bute – pašarvotas velionis

Užsieniečiui – tarsi XIX amžiaus reliktas – "chruščiovinio" buto miniatiūrinės virtuvės palangėje namo statytojų įrengta speciali spintelė, kurią pradarius, žioji skylė į lauką.
Šis anų laikų buitinis sprendimas turėjo atlikti šaldytuvo funkciją, spintelė buvo skirta laikyti greitai gendančius maisto produktus. Nors vasarą tai vargiai ką gelbėjo.

Galima tik įsivaizduoti, kaip Vakarų turistą turėtų nustebinti keturkampė vonia-praustuvė, nenusakomos kokybės vonios kambario sienų plyteles ar tarybinė santechnikos įranga.

Vien jau ką reiškia užeiti į tokio namo laiptinę, kur apkūnesni kaimynai sunkiai prasilenkia. Jau nekalbant apie tai, kiek vargo tenka patirti, kol aukštyn gyventojai užvelka dviratį, vaikišką vežimėlį ar, baisu net įsivaizduoti – pianiną. Ne veltui apie šiuos namus dar sovietmečiu sklandė anekdotai:

"Tos pačios laiptinės ketvirtajame aukšte vieni kaimynai šventė vestuves, kiti, gyvenantys priešais, gedėjo, pašarvoję velionį. Po kurio laiko atsivėrė vestuvininkų buto durys ir į kambarį vyrai juodais drabužiais įnešė karstą. Svečiai nuščiuvo. Kaimynai atsiprašė vestuvininkų, nes kitaip esą negali apsukti iš jų buto išnešamo karsto, tiesiog laiptinė per siaura".