- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdant Šventosios uostą kopijuojamas Klaipėdos uosto valdymo modelis.
Valstybės turtas uoste
Seime rengiamasi tvirtinti Šventosios uosto įstatymo pataisas, kurios panašios į Klaipėdos uoste taikomą modelį.
Skirtumas tik tas, kad Klaipėdoje uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą, kuri yra Lietuvos valstybės turtas, valdo Susisiekimo ministerijos įsteigta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Šventojoje uostą valdys Šventosios uosto direkcija, kurios steigėja bus Palangos miesto savivaldybės taryba, o ją kontroliuos Palangos miesto savivaldybės administracija.
Visus su Šventosios uosto žemės nuoma susijusius dokumentus tvirtins ne Palangos savivaldybė, o pati Vyriausybė. Taip siekiama, kad uosto žemė neatsidurtų kokio nors privataus gudruolio rankose.
Šventosios uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra išliks išskirtinai Lietuvos valstybės turtas.
Tik jis bus perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti Palangos miesto savivaldybės įsteigtai Uosto direkcijai.
Seimo Kanceliarijos teisės departamentas iškėlė abejonių dėl Šventosios uosto direkcijos, kurią steigtų Palangos savivaldybė, nes jos valstybė negali kontroliuoti.
Funkcijos ir panašios, ir skiriasi
Kaip ir Klaipėdos uoste, Šventosios uosto žemė, akvatorija ar uosto infrastruktūra nebus privatizuojama.
Taip pat šiuo turtu negalės būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.
Uoste bus galima vykdyti tik tokią veiklą, kuri atitinka uostų veiklos modelį. Tai reikštų, kad nei bandelių kepyklos, nei alaus daryklos uoste nebūtų.
Skirsis uosto direkcijos funkcijos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neorganizuoja uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbų. Tą daro Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
Šventosios uosto direkcijai uosto akvatorijoje numatyta žmonių ir laivų gelbėjimo funkcija.
Kaip ir Klaipėdos uosto valdymo atveju, Šventosios uosto direkcija koordinuos uosto žemės naudotojų vykdomą uosto teritorijos apsaugą, užtikrins saugią laivybą uoste, nuomos uosto žemę ir perduos ją laikinai neatlygintinai naudotis, rinks atlyginimą už uosto paslaugas, rengs uosto plėtros krypčių projektus, organizuos jų įgyvendinimą, mokslinių tyrimų darbus, reklamuos uostą, įgyvendins uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuos taršos padarinių likvidavimą, stebės ir išlaikys projektinius gylius uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų, statys, remontuos, rekonstruos, griaus ir atnaujins (modernizuos) uosto infrastruktūrą, užtikrins neišnuomotos uosto žemės (teritorijos) priežiūrą.
Daug funkcijų, mažai galimybių
Projekto rengėjai neslepia, kad kuriant Šventosios uosto valdymo modelį didelis dėmesys buvo kreipiamas į tai, kaip funkcionuoja Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir jį valdanti direkcija.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse pripažįstama, kad Klaipėdos uosto valdymo modelis, kur yra didelė valstybės turto ir privataus verslo sinergija, atitinka gero valdymo toną. Neatsitiktinai Klaipėdos uostas yra vienas iš efektyviausiai veikiančių uostų regione.
Ar taip pat sėkmingai veiks ir Šventosios uosto direkcija?
Jų funkcijos labai skirtingos. Klaipėdos uostas veikia kaip stambus komercinis mazgas, kurio paskirtis yra kurti kuo didesnę pridėtinę vertę ne tik vykdant krovą, bet ir kitas uosto veiklas.
Šventosios uoste nebus jokios krovos, kaip ir itin ryškios jūrinės ūkinės komercinės veiklos. Šio uosto paskirtis bus priimti pramoginius, mažuosius, sportinius, žvejybos laivus, o kada nors ateityje galbūt ir nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus.
Numatyta funkcija priimti ir sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus. Taip galėtų būti tik įrengus Šventosios avanuostą su 7–9 m gyliu. Tokiu atveju prie Šventosios uosto statybos turėtų prisidėti valstybė. Nereikėtų tikėtis, kad Palangos savivaldybės valdomas Šventosios uostas taip suklestės, kad į jį galėtų atplaukti ir komerciniai bei specializuoti laivai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta12
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“2
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui2
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Atėjo laikas mėgautis gamta
Kalendorinis pavasaris per išeigines ir visą ateinančią savaitę džiugins vasariškais orais. Tai bus metas grožėtis žiedais, lankytis paplūdimiuose, darbuotis soduose. ...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė6
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...