- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarpukario Lietuvoje Klaipėdos uoste veikė bent kelios valstybės tarnybos, kurios turėjo laivus, o svarbiausia buvo pasienio policija.
Prašė uosto pagalbos
Klaipėdos uosto locmanų laivu „Schlieckmann“ (vėliau „Šarūnas“) kontrabandininkus persekiojęs jūrų kapitonas Juozas Andžejauskas buvo išimtis. Locmanų laivas turėjo aiškią schemą, kaip jis turi elgtis pristatant į užsienio laivą locmaną. Persekioti kontrabandininkus privalėjo pasieniečiai, kurie turėjo ir specialius tam skirtus laivus. Pirmieji pasieniečių laivai buvo „Savanoris“ ir „Lietuvaitė“. Tačiau stokojant kontrabandininkams gaudyti tinkamų laivų, į pagalbą būdavo kviečiami ir uosto valdybos laivai.
Išskirtiniu pasieniečių laivu galima laikyti „Savanorį“. Tai buvo 17,5 m ilgio ir 3,9 m pločio vokiškas medinis barkasas „Argus“. Jis buvo gautas iš vokiečių Lietuvai perimant valdyti Klaipėdos uostą. Šis laivas buvo išskirtinis tuo, kad turėjo du benzininius variklius ir galėjo išvystyti iki 16 mazgų greitį. Dar vienas pasieniečių laivas buvo iš kontrabandininkų perimtas nedidelis 6,4 m ilgio ir 1,6 m pločio kateris „Moewe“, pavadintas „Lietuvaite“.
Vėliau įsigyta didesnių ir gal netgi modernesnių laivų. Pakrančių apsaugos flagmanu buvo laikomas „Patizanas“. Šis 21,5 m ilgio, 4,5 m pločio ir 1,25 m gramzdos laivas 1933 m. buvo statytas Klaipėdoje, Pauliaus Lindenau laivų statykloje. Laive buvo 20 ir 37 mm pabūklai, 4 kulkosvaidžiai ir penki „Mauser“ šautuvai.
Be „Partizano“ Pauliaus Lindenau laivų statykloje buvo pastatyti ir kiti pasienio policijos laivai. Tarp jų 1932 m. buvo pastatytas 12 m ilgio ir 3 m pločio kateris „Šaulys“ su 12 mazgų greičiu.
Žinia: 1936 m. žurnale „Jūra“ pastebėta, kad pasienio policija, kuriai vadovavo J. Tamašauskas, sulaikė kontrabandininkų laivą „Willy“. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Tais pačiais 1932 m. buvo pastatytas ir analogiškas pakrančių apsaugos kateris „Aitvaras“ su palyginti nedidele vos pusės metro grimzle. Panašus buvo ir dar vienas kateris „Žaibas“. Vėliau pastatyti ir 8 m ilgio kateris „Banga“, 5,5 m ilgio kateris „Vėjas“.
Dalis šių laivų stovėjo Dangės upėje, dalis Kopgalyje, todėl jie lengvai galėjo išplaukti į jūrą.
Buvo ir tam tikrų problemų. Pasienio policijos laivų įgulų nariai gyveno butuose Klaipėdos mieste. Skubiai susirinkti ir išplaukti būdavo sunku, ypač naktį, kai neplaukė keltas į Smiltynę, nes laivai stovėjo Kopgalio tvirtovės perkase.
Yra žinių, kad kariuomenė sprendė dilemą, kaip geriau šiuos laivus apginkluoti. Pasienio policijos laivų apginklavimas buvo menkas. Jie gaudė kontrabandininkų laivus neturėdami netgi patrankų. Daugelyje pasieniečių katerių nebuvo ir radijo siųstuvų ir priimtuvų. Ryšys su krantu būdavo palaikomas tik vėliavėlių ir signalinių raketų pagalba.
Laivų tikrinimo tvarka
Gintautas Surgailis knygoje „Lietuvos karinis laivynas 1935–1940“ mini, kad tarpukario Lietuvoje pasitikti užsienio laivus plaukdavo locmanas su locmanų laivu. Kaskart išplaukiant locmanų laivui apie tai buvo privaloma pranešti pasienio policijai ir muitinei. Jos į locmanų laivą įsodindavo laivų kontrolės atstovą. Šis locmanų laivui plaukiant prie užsienio laivo įdėmiai jį stebėdavo iš išorės. Pastebėjus ką nors įtartino, būdavo pranešama kranto tarnyboms. Dažniausiai iššaudavo tris raudonas raketas.
Buvo aiškiai matoma, kad pasienio policija su keliais kateriais nesugeba susitvarkyti su vis labiau suklestėjusia kontrabanda, ypač alkoholio.
Įvedant laivą į uostą jis privalėdavo būti sustabdomas ant inkaro tarp Kopgalio ir žvejų uosto bei Dangės ir Smiltynės linijos.
Locmanų laive buvęs laivų kontrolės atstovas pereidavo į atplaukusį laivą. Į jį atvykdavo ir pasienio bei muitinės tikrintojai.
Tuo metu, kai vykdavo laivo tikrinimas, aplink jį sukiodavosi ir pasienio policijos laivai, nes niekada nebūdavo žinoma, gal atliekant tikrinimą bus kas nors rasta ir laivo įgula sukels riaušes.
Maždaug 1927 m. buvo aiškiai matoma, kad pasienio policija su keliais kateriais nesugeba susitvarkyti su vis labiau suklestėjusia kontrabanda, ypač alkoholio. Buvo nuspęsta įsigyti sienų apsaugai tinkamą karo laivą. Juo pasirinktas 10 metų senumo vokiečių minų paieškos laivas „M-59“, kuris pavadintas „Prezidentas Smetona“. Už jį sumokėta 289 tūkst. litų. Į Klaipėdos uostą laivas atvarytas 1927 m. ir tais pačiais metais vos nenuskandintas pakeliui į Dancigą.
Vėliau suremontuotas. Pasienio policijoje jis buvo naudojamas iki 1932 m. Laivas nebuvo rentabilus, nes dažnai tekdavo remontuoti ir perdažyti, todėl pasiųstas į rezervą, o vėliau jį tiesiogiai perėmė Lietuvos kariuomenė.
Moderniausias: pasienio policijos patrulinis laivas „Partizanas“ buvo statytas Klaipėdoje 1933 m. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.
Kontrabandininkų gaudytojai
Žinomi faktai ir apie kontrabandininkų laivų persekiojimą.
To meto pasienio policijai vadovavo Juozas Tamašauskas. Gaudant kontrabandininkus jis netgi buvo lengvai sužeistas. Žinomi faktai apie Lietuvos pasienio policijos sulaikytus kontrabandininkų laivus „Willy“, „Hassan Bier“, „Malaya“, „Polio“, „Kehrwieder“, „Kathe“. Dalis sulaikytų laivų būdavo pritaikomi pačios pasienio policijos reikmėms, dalis parduota per aukcioną. Taip „Malaya“ tapo jūrų skautų laivu „Budys“, kuris 1933 m. sudužo prie Klaipėdos uosto šiaurinio molo.
Tarp laivų, kurie persekiodavo kontrabandininkus, buvo ir laivas „Prezidentas Smetona“. Jis tam netiko, nes iš kamino leisdavo gausius juodus dūmus. Kontrabandininkai tai žinojo ir greitai sprukdavo išvydę dūmais apsipylusį laivą.
Nepaisant to, yra žinoma, kad „Prezidentas Smetona“ 1930 m. buvo sučiupęs lenkų alkoholio kontrabandininkų laivą „Westa“.
Dėl didžiulio dūminimo „Prezidentas Smetona“ nebuvo pageidaujamas ir uoste. Nuo jo kamino aprūkdavo kiti laivai. Žinomas toks faktas, kad 1936 m. kovą tuometis Uosto direktorius B. Sližys skundėsi kariuomenės vadovybei, kad stovėdamas Darbų uoste „Prezidentas Smetona“ trukdo įplaukti kitiems laivams, apdūmina kitus laivus, kurių valymas ir dažymas brangiai kainuoja.
Vėliau „Prezidentas Smetona“ tapo pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karo laivu. Teoriškai karo laivais buvo laikomi ir pasienio policijos laivai, nes jie operatyviniu požiūriu buvo pavaldūs Lietuvos kariuomenei.
Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiami priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatai1
Ketvirtadienį būsimųjų pirmokų, penktokų, devintokų bei kitų klasių mokinių tėvai jau gali sužinoti priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatus. Mokyklos priskirtos 4027 vaikams. ...
-
Klaipėdoje pradedamas antrasis hidraulinių bandymų etapas
Pirmojo etapo metu, gegužės 13 d., šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Stadiono iki Danės gatvės. Darbai vyko sklandžiai, todėl šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas atnaujintas jau kitos dienos ryte. Jano...
-
Liūdnos žinios norintiems patekti į Neringą: ragina rinktis vandens kelius1
Žadama, kad vasarą didelių eilių Smiltynės perkėloje neturėtų būti. Net keturių krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį ir saugesnį perkėlimą per marias. Bet panašu, kad automobiliai visą vasarą strigs pačioje Kurši...
-
Dėl planinių darbų nedidelei daliai Klaipėdos gyventojų laikinai sutriks vandens tiekimas1
AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog šį šeštadienį – gegužės 18 d. – bus vykdomi planiniai vandentiekio tinklų modernizavimo darbai, todėl nuo 8.30 iki 17 val. laikinai sutriks vandens tiekimas nedidelėje T...
-
Uostamiestyje pradės tvarkyti jaunavedžiams svarbią aikštę15
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. ...
-
Bronzinė mergaitė – be rankos: kas galėjo nutikti?8
Bronzinės Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“ mergaitė liko be rankos. Kol kas nežinia, ar tai vandalizmo, ar netyčinis atvejis. Nepaisant to, viliamasi, kad ranką pritvirtinti pavyks, kadangi nukritusi ji nesutrupėjo, tad, panaudojus tink...
-
Sugrįš tradicinis Laivų paradas1
Klaipėdoje šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, po metų pertraukos vyks tradicija tapęs 13-asis Laivų paradas. Nuo pat ryto Dangės upėje, o vėliau ir Kruizinių laivų terminale bei Kuršių mariose vyks ne tik įvairios var...
-
Atliekų kultūros egzamine klaipėdiečiai rinko maksimalius balus
Šiemet jau penktą kartą visoje šalyje vyko aplinkosauginis konkursas – Atliekų kultūros egzaminas, subūręs virš 16 000 Lietuvos gyventojų, gvildenusių ekologijos bei tvarumo klausimus. Bet kas galėjo prisijungti prie https:/...
-
„Meridianas“ išskleis Švyturių metams dedikuotas bures
Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo cer...
-
Penki „Okinavos“ auklėtiniai iškovojo kelialapius į Europos čempionatą
Lietuvos jaunučių ir jaunimo čempionate susigrūmė net 22-iejų šalies kiokušin karatė klubų sportininkai. Jame čempiono titulus iškovoję kovotojai užsitikrino vietą dalyvauti Europos U16 ir U20 čempionate, vyksiančiame spalį ...