Kulka pakirto šešiolikmetį

1938 m. birželio 28 d. Klaipėdos uoste nušautas P.Kontautas. Vaikiną riaušių įkarštyje pakirto policininko kulka, jis tapo atsitiktine to meto Klaipėdoje bręstančių lemtingų įvykių auka.

Tada spauda rašė, jog "riaušės, kurioms pradžią davė uoste susibūrę naciai, bet tvarką palaikantieji autonominiai policininkai šaudė į visai nekaltus žmones. Jų tarpe žuvo 16 metų santarietis, Žemės banko pasiuntinys. Viso sunkiai ir lengviau sužeistų į ligonines buvo pristatyta apie 15 žmonių" (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

O viskas prasidėjo nuo to, kad į Klaipėdą atplaukė keleivinis vokiečių laivas "Hansestadt Danzig" su 116 keleivių.

Laivo pasižiūrėti krantinėse ir kai kuriose kitose uosto vietose buvo susirinkę daug Klaipėdos gyventojų. Jis uoste stovėjo apie pusvalandį, ir paėmęs 40 keleivių išplaukė į Helsinkį.

Kitą dieną Klaipėdoje leistas dienraštis "Vakarai" išsamiai atskleidė šiuos įvykius: "Laivui rengiantis išplaukti 19.25 val. minia pradėjo laužyti tvorą, atlaužė vartus ir ėmė veržtis pirmyn. Tada iš netoliese stovėjusio ledlaužio "Perkūnas" buvo paleisti į minią vandens švirkštai. Minia, gavusi vandens, pasitraukė šiek tiek atgal, bet skirstytis nenorėjo, nors laivas "Hansestadt Danzig" ir išplaukė. "Perkūnui" paleidus švirkštus, iš minios į jį, o taip pat ir į šalia stovinčio "Lietūkio" sandėlio langus pasipylė akmenų kruša. Krašto policijai, kurios buvo pėsčių ir raitųjų, pradėjus minią skirstyti, tarp policijos ir minios įvyko susirėmimas, per kurį policija pavartojo šaunamus ginklus, ir kelis asmenis sužeidė, iš jų tris sunkiai."

Vienas sužeistųjų, atvežtas į Raudonojo kryžiaus ligoninę, P.Kontautas, netrukus mirė.

Be to, įniršio pagauta minia išsiskirstydama dar išdaužė tuometės Liepojos (dabar Herkaus Manto) gatvėje buvusios žydų sinagogos langus.

Policija šaudė nekaltus?

Vietos lietuviai labai pasipiktino autonominės policijos veiksmais, esą kodėl jie ugnį nukreipė ne į tuos, kurie tas riaušes provokavo.

Tačiau klaipėdietiški laikraščiai ir oficialios organizacijos tokių kaltinimų policininkams nežarstė.

Lietuvos oficiozai Klaipėdos tragediją nušvietė labai kukliai, o Vokietijoje leidžiamas "Naujasis Tilžės keleivis" šią žinią apskritai ignoravo.

Nuosekliai įvykius aprašė tik dienraščiai "Vakarai" ir socialistų leidinys "Darbininkų balsas".

Čikagoje leidžiamas laikraštis "Draugas" buvo griežtesnis ir teigė, kad Klaipėdos autonominė policija sudaryta daugiausia iš vokietininkų, kas esą ir paaiškintų, kodėl nukentėjo nekalti riaušių stebėtojai lietuviai.

Iki Klaipėdos krašto anšliuso buvo likę devyni mėnesiai. Vietos naciai jautė artėjančią savo laimės valandą ir to nė nemėgino slėpti.

"Įtampa nacionalinių pagrindu tarp lietuvių ir vokiečių Klaipėdoje augo. Vietos vokiečiai sekė nuotaikas pačioje Vokietijoje, kadangi ten tuometės A.Hitlerio vyriausybės nuotaikos tapo vis radikalesnės, tai, natūralu, jas perėmė ir provokiškai nusiteikę klaipėdiečiai", – teigė Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas.

Garlaivis su propagandos užtaisu

Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, likus mažiau nė metams ligi anšliuso, į Klaipėdą atplaukiantys keleiviniai garlaiviai iš Vokietijos vietos lietuviams, kaip šiandien atvykstantys kruiziniai laivai, pasididžiavimo nekėlė.

Tada keleivinių garlaivių atvykimas iš Trečiojo reicho turėjo labai konkretų propagandinį tikslą.

Anot V.Safronovo, laivų linija "Seedienst Ostpreussen" iš Vokietijos į Klaipėdą buvo "paleista" būtent ideologiniu pagrindu.

"Ši laivų linija turėjo aplenkti vadinamąjį gėdingą Lenkijos koridorių, o Klaipėda buvo viena stotelių Baltijos jūroje. Kai tie garlaiviai čia prisišvartuodavo, vietos vokišką jaunimą tai veikdavo labai padrąsinančiai. O kadangi tuo metu mieste buvo ir tautiškai angažuotų lietuvių, nuolat vykdavo įvairių susidūrimų", – pasakojo V.Safronovas.

Visuomenė buvo įdirgusi

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas teigė, kad atvykę į Klaipėdą šios linijos garlaiviai per garsiakalbius transliuodavo vokišką patriotinę muziką, mojuodavo savo vėliavomis, demonstratyviai rodydami, kad visos šios žemės – ne lietuvių.

"Ir uoste susirinkę provokiškai nusiteikę vietiniai tam labai pritardavo. O lietuviai bandė priešintis. Valdžia mėgino užtverti uostą ir neleisti vietiniams vokiečiams susitikti su tais atvykėliais. Šiuos tai dar labiau pykdė. Nereikėtų pamiršti, kad neseniai Klaipėdoje buvo įvykęs nacių Neumanno-Sasso procesas. Visuomenė buvo įdirgusi", – paaiškino D.Elertas.

Viso to kulminacija tapo politinio atspalvio riaušės, per kurias žuvo jaunas klaipėdietis.

O šiuos įvykius jau buvo galima nuspėti, nes maždaug prieš tris savaites iki jų į Klaipėdą buvo atplaukęs tos pačios garlaivių linijos laivas "Tannenberg" ir tada įvyko susidūrimai tarp vietos vokiečių ir lietuvių.

Kaip rašė ano meto "Darbininkų balsas", kadangi "buvo norima tokio incidento, koks įvyko birželio 4 dieną, atvykus tos pačios bendrovės laivui "Tannenberg", uosto policija atitvėrė viela publikai sustoti gana atokią nuo krantinės vietą".

Apie 1938 m. birželio 21 d. incidentą laikraštis "Darbininkų balsas" rašė: "Apie 19.10 val. laivui "Preussen" priplaukus prie krantinės, laive "Preussen" išsirikiavo kokie 20 "Hitlerjungend" uniforma jaunuolių ir pradėjo stovinčius krante sveikinti nacionalsocialistiniais šūkiais. (…) Iš minios taip pat pasigirdo atitinkamų į iš laivo paleistus šūkius atsakymų."

Toliau rašoma, kad išplaukus laivui, susibūrė apie 2 tūkst. žmonių minia, kurie leidosi Malkų gatve, vėliau pradėjo akmenimis daužyti policijos būstinės langus. Įvyko susidūrimas su pareigūnais, per kurį keli žmonės buvo sužeisti.

Atsišaukimas į gyventojus

Klaipėdos krašto direktorija, atsakinga už saugumo ir tvarkos palaikymą, po mirtinų birželio 28-osios įvykių kreipėsi į krašto gyventojus, įspėdama laikytis "ramiai ir sumaniai ir vengti susibūrimų".

"Direktorija reikalauja, kad Klaipėdos krašto gyventojai nieku neleistų provokuotis, taip pat patys jokiu būdu savo laikysena neprovokuotų. Klaipėdos krašto direktorija kartu su gyventojų dauguma mano, jog šis raginimas bei perspėjimas bus pabojamas ir kad jai nereikės pavartoti griežtesnių priemonių", – rašoma perspėjime Klaipėdos krašto gyventojams.