Koregavo rangovų sąrašą

Nuo 2018 iki 2021 m. yra sudaryta 1,887 mln. eurų vertės atliekų surinkimo ir utilizavimo iš laivų  ir uosto akvatorijos sutartis.

Uosto šiukšlėmis rūpinasi partnerių grupė – Klaipėdos bendrovės „Parsekas“ (vedantysis partneris), „Ecoservice Klaipėda“ bei „BNB Capital“ iš Pakruojo rajono.

Iki 300 tūkst. eurų dalis, kuri susijusi su uosto šiukšlių utilizavimu, perduota įvairiems subrangovams.

Tarp jų yra tokios bendrovės kaip gyvūninės kilmės ir maisto atliekas utilizuojanti „Rietavo veterinarinė sanitarija“, nuotekas – „Klaipėdos vanduo“, pavojingas atliekas – „Toksika“, variklių skysčius – „Biomotorai“, metalo laužo – „Metacona“, komunalines atliekas ir pelenus – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Teršalų surinkimo nuo vandens, transportavimo ir kitokias su laivyba susijusias paslaugas teikia  „Vakarų laivų gamyklos“ laivas „Šarka“, „Towmar Baltic“ ir „Narų serviso“ laivai. Įvairias atliekas transportuoja bendrovė „Andopas“.

Uosto atliekų surinkimo subrangovų būta ir daugiau. Tačiau kaip tik šiomis dienomis pakoreguota atliekų surinkimo ir utilizavimo sutartis ir iš subrangovų išbrauktos bendrovės „Žuvitakis“ ir „Gereda“.

Atsiranda naujų atliekų

Vykdant uosto veiklą susidaro gerokai daugiau įvairių atliekų nei įprastoje miesto aplinkoje. Didžiausius kiekius atliekų į uostą atgabena atplaukiantys laivai. Per metus į Klaipėdos uostą patenka maždaug po 5 tūkst. kub. metrų mašinų skyriaus atliekų, taip pat įvairių nuotekų.

Iš laivų priimama apie 1 100 kub. metrų buitinių atliekų, kurios susidaro laivų gyvenamojoje aplinkoje. Per metus papildomai priimama iš laivų ir apie 350 kub. metrų maisto atliekų, apie 10 kub. metrų aliejaus.

Per metus susidaro ir apie 500 kub. metrų iš laivų išmetamų dujų (sudegusio kuro) valymo atliekų. Juos sukaupia laivų valymo įrenginiai – skruberiai. Šių atliekų tik daugės, nes griežtinant reikalavimus laivų išmetamoms dujoms, pasauliniame laivyne diegiama vis daugiau skruberių.

Visos šios pagrindinių 5 kategorijų atliekos keliauja į atliekų utilizavimo bendroves – Dumpiuose, dalis į Rietavą.

Iš antrinių žaliavų laivuose susidaro didžiausias kiekis (apie 900 kub. metrų) plastmasių, apie 180 kub. metrų popieriaus, apie 45 kub. metrai metalo ir apie 27 kub. metrai stiklo.

Dar susidaro ir apie 90 kub. metrų tepaluotų skudurų, maždaug po 10 kub. metrų pavojingų atliekų, pelenų, žvejybos įrankių.

„Brangiausios“ uosto šiukšlės

Palyginti nedideli kiekiai šiukšlių per metus surenkami iš uosto akvatorijos - iki 70 kub. metrų įvairių šiukšlių, 10 kub. metrų naftos produktais užterštų šiukšlių ir iki 3 kub. metrų naftos produktų ar riebalų nuo vandens paviršiaus.

Dėl atsirandančių įvairių su aplinkosauga susijusių reikalavimų uostų ir laivų šiukšlių bei atliekų kiekiai nuolat didėja, o jų perdirbimas brangsta.

Įvairių šiukšlių uoste daugiausia pasirodo pavasarį, kai iš Kuršių marių į jūrą teka vanduo su žiemą ant ledo ar prie vandens telkinių žvejų paliktomis šiukšlėmis, kurių nemaža dalis „užkliūva“ uoste. 

Tačiau uosto akvatorijoje surenkamų šiukšlių ir teršalų utilizavimas yra pats brangiausias. Naftos produktų, riebalų surinkimas nuo vandens paviršiaus ar naftos produktais užterštų šiukšlių surinkimas ir utilizavimas kainuoja net 200 eurų už kub. metrą. Įprastų šiukšlių iš uosto akvatorijos surinkimas kainuoja 150 eurų už kubinį metrą. Taip yra todėl, kad tiek naftos plėvelei nuo vandens rinkti, tiek šiukšlėms „paimti“ naudojami specializuoti laivai.

Palyginti brangus – po 110 eurų už kub. metrą yra maisto produktų atliekų perdirbimas, po 90 eurų už kub. metrą kainuoja tepaluotų skudurų, po 80 eurų – kenksmingų atliekų perdirbimas.

Palyginti nepigus (50 eurų už kub. metrą) yra ir laivų išmetamų dujų atliekų perdirbimas. Pigiausiai (maždaug po 20 eurų už kub. metrą) kainuoja įvairių antrinių žaliavų ir nerūšiuotų šiukšlių paėmimas iš laivų ir perdirbimas.

Dėl atsirandančių įvairių su aplinkosauga susijusių reikalavimų uostų ir laivų šiukšlių bei atliekų kiekiai nuolat didėja, o jų perdirbimas brangsta.