- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime svarstant Šventosios uosto ateitį koreguojantį įstatymą iškilo klausimas, kokį uostą prie jūros įmanoma pastatyti tam beveik neskiriant pinigų.
Numetė vargą savivaldybei
„Klausimas dėl Šventosios uosto skamba lyg ir proveržis, bet toks nuogąstavimas, ar tai nėra tiesiog vargo nusimetimas. Dar pernai birželį žemės ūkio ministras kalbėjo apie 35–40 mln. Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimą. Dabar yra kalbama tik apie 2 mln. eurų parėmimą iš Žuvininkystės paramos fondo ir tiesiogiai savivaldai“, - pastebėjo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Ar tai nėra iš esmės valstybės nusisukimas nuo problemos esmės. Spręsti tokio masto problemą ir statyti uostą Lietuvos žvejams yra neadekvatūs resursai Palangos savivaldai. Ar nebus taip, kad antrasis etapas iš esmės niekada neįvyks? Dabar bus įvykdyta tiktai už 2 milijonus kosmetinis pagilinimas, kelio nutiesimas, o viskas kitkas užmiršta.
E.Gentvilas pripažino turintis skausmingos patirties su Šventosios uostu.
„Prieš 7 metus, bandant atgaivinti jį, latvių kompanija padarė broką. Atsisveikinome su jais taip jiems ir nesumokėję, nors buvo siūloma ir baudžiamąsias bylas kelti, bet kadangi nesumokėjome už broką, taip ir liko. Po to septynerius metus nieko nebuvo daryta“, - pastebėjo E.Gentvilas.
Jo nuomone, yra daroma klaida, kai numatomas uosto išplėtojimas be molų. Ar yra Vyriausybėje planas, kaip ateityje bus skiriamos lėšos, statomi, rekonstruojami molai?
„Be molų Šventosios uosto pastatymas neįmanomas. Ar valstybė numatys tuos 40 mln. eurų molų statybai? Palanga savo galimybėmis to nepadarys, reikia europinių lėšų. Ar yra Vyriausybėje planas, kaip ateityje bus skiriamos lėšos, statomi, rekonstruojami molai“, - kėlė klausimus E.Gentvilas.
Šventoji Klaipėdai nereikalinga
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis aiškino, kad tikslas yra įpūsti gyvybės merdinčiam Šventosios uostui kaip vieną iš paskutinių galimybių padaryti ką nors ūkiško su tuo uostu ir išnaudoti nors kiek jo potencialą.
Nuo šių metų liepos 1 dienos turėtų įsigalioti Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai. Bet ar jie savaime „įpūs Šventosios uostui gyvybę“?
„Palangos savivaldybė planuoja įdėti 170 tūkst. ir tiek, kiek galės pasinaudoti, – apie 1 mln. ar 1 mln. su trupučiu iš žemės ūkio europinių fondų. Tai čia bus pirmasis stimulas, o toliau, kaip sakiau, visi keliai atviri“, - sakė R.Masiulis.
Kol kas nėra jokių duomenų, kad prie Šventosios uosto statybos bent kiek prisidėtų privatūs asmenys.
O kaip dėl Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos?
„Dėl Šventosios jūrų uosto buvo daug įvairiausių planų, didelių finansinių prognozių, ką reikėtų investuoti, kokia galėtų būti iš to nauda, kas galėtų prie to prisidėti, bet nė vienas iš tų projektų nebuvo tiek apčiuopiamas ir toks realus, kad jo būtų imtasi, kad būtų ryžtasi jo imtis, ir Šventosios jūrų uostui grėsė tiesiog stagnacija. Vyriausybė matė, kad jūrų uostas, mūsų Klaipėdos uostas, yra užsėmęs konkurencija su dideliais Baltijos uostais. Norint vystyti Šventosios jūrų uostą, reikėtų didinti ir etatus, ir tam skirti finansus. Krovos verslo ten nėra, pagrindinio jūrų uosto verslo ten nėra. Niekada Klaipėdos uostas tiek dėmesio nebūtų jam skyręs, o savivaldybė nori, savivaldybė turi viziją, turi planą, to plano pirmoji dalis suderinama su Vyriausybės planais ir mes prisidedame – duodame nemažai pinigų“, - aiškino susisiekimo ministras R.Masiulis.
Jaučia valstybės nusisukimą
Tai, kad Šventosios uostas yra tiesiog numetamas Palangos savivaldybei pasisakė ir Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Gaila, kad Vyriausybė nerado nieko kito, išskyrus tuos 2 mln. iš Žuvininkystės paramos fondo, kaip atiduoti Palangos savivaldybei. Bus tik minimalus proveržis, bet tikrai tai nėra ilgalaikė strategija. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikrai yra kur kas pajėgesnė ir turi didesnį inžinerinį pajėgumą tuos darbus atlikti, ypač su jūrine inžinerija. Palangos savivaldybei, kuri daro tai tik išskirtinai, tai yra nei kompetencijos, nei gebėjimų… Valstybės nusisukimas nuo Šventosios uosto yra jaučiamas“, - svarstė S.Gentvilas.
„Susidaro tokia nuomonė – arba Vyriausybė neturi kompetencijos, kad tiek metų tempė tą gumą dėl Šventosios uosto ir nieko nepadarė, dabar jau lyg ir numetė savivaldybei. Čia yra problema. Kas trukdė tai padaryti iki šio laiko?“, - klausė Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
Nors Susisiekimo ministerija Šventosios uosto atstatymui pinigų neskirs, susisiekimo ministras R.Masiulis svarstė, kad geriau kažką daryti dabar nei laukti.
„Nemanau, kad Vyriausybė nusimeta Šventosios uosto klausimą nuo savęs. Mes matome, kad sutampa interesai, kažkas rodo iniciatyvą. Jeigu Palanga turės tokių projektų, kurie bus naudingi ekonomiškai, tikrai Vyriausybė prie jų prisidės“, - teigė R.Masiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?20
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus20
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Vaidila“ baigs savo gyvavimą: iškils modernus statinys53
Jau pirmadienį buvęs kino teatras „Vaidila“ baigs savo gyvavimą – tądien prasidės pastato griovimas. Šioje vietoje iškils naujas, modernus statinys. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Keiksmai skamba ir vaikų darželiuose4
Prie keiksmų vaikai įpranta nuo mažumės. Tai tvirtina darželiuose su mažamečiais dirbančios pedagogės. Keiksmažodžius mažieji dažniausiai išgirsta žiūrėdami filmus, iš kitų vaikų ar namų aplinkoje, tačiau tokius žodžius vart...
-
Santuokos uostamiestyje – pagal ukrainiečių tradicijas1
Nuo karo tėvynėje pabėgę ukrainiečiai Klaipėdoje randa ir meilę, ir naujus santykius. Uostamiestyje jau įregistruotos kelios dešimtys ukrainiečių santuokų, kai kurios jų vyko pagal tautines tradicijas. ...