Quantcast

Verbų sekmadienį – šv. Mišios tuščiose šventyklose

  • Teksto dydis:

Sekmadienį prieš Velykas visas katalikiškas pasaulis švenčia Jėzaus įžengimo į Jeruzalę šventę. Šiemet šis šventimas kitoks. Turbūt dar niekada istorijoje nėra buvę, kad dvasininkai tokia proga šv. Mišias aukotų tuščiose bažnyčiose.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Verbų sekmadienį vadovavo liturgijai Telšių arkikatedroje, kuri taip pat buvo tuščia.

Įsisiautusi pandemija koreguoja visas gyvenimo sritis. Šv. Mišių tikintiesiems tenka klausytis per radiją ar stebėti internetu.

„Nors mus ir gąsdina pastarųjų dienų žinios apie koronaviruso pandemiją Lietuvoje ir pasaulyje, nors tenka mums visiems šiuo metu gyventi karantino sąlygomis, o gal ir neramina mus ateitis, gerai žinome, kad Dievas žmogų saugo ir nori dovanoti jam ramybę. Nerimas, kančia ir net mirtis nėra paskutinis žodis mūsų gyvenime. Kristaus prisikėlimas rodo, kad mūsų egzistencija yra be pabaigos, jei būsime Jėzaus bičiuliai. Juk vienytis draugyste su Kristumi, reiškia tapti amžino gyvenimo dalininku ir Dangaus džiaugsmo dalyviu! Velykų padrąsinimas yra labai paprastas – „Jūs nebijokite!“, – savo sveikinime žmonėms arkivyskupas citavo Mato evangeliją.

Pasak K.Kėvalo, artėjančių Velykų įvykis žmonijoje neša nuostabią viltį.

Velykos nėra švenčiamos tik poetiniais sumetimais pasidžiaugti atėjusiu pavasariu ir dažant kiaušinius, kaip grįžtančios gyvybės simbolį.

„Velykos nėra švenčiamos tik poetiniais sumetimais pasidžiaugti atėjusiu pavasariu ir dažant kiaušinius, kaip grįžtančios gyvybės simbolį. Jos nėra švenčiamos minėti kažkada buvusius įvykius ir juos supusius džiaugsmus. Tai nėra tik garbingos istorijos šventė. Velykos skirtos ir šiandienai, būtent išgyventi realų Prisikėlimo džiaugsmą, skirtą kiekvienam iš mūsų. Jos tam, kad mūsų širdis užsidegtų džiaugsmu ir viltimi“, – teigė arkivyskupas K.Kėvalas.

Dvasininko teigimu, mus karantino sąlygos verčia svarbiausius mūsų tikėjimo įvykius išgyventi „tarsi slapčiomis“. Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkti nevaržomai švęsti Verbų sekmadienio, negalėsime švęsti ten ir Velykų.

„Tačiau, ar tai mums gali būti pretekstas nešvęsti šios didingos šventės? Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ačiū Dievui, šiandien turime moderniąsias komunikacijos priemones, kurios šiomis sąlygomis mums gali būti ypač naudingos. Brangieji, nuoširdžiai kviečiu Jus dalyvauti Didžiosios savaitės ir Velykų Tridienio pamaldose, naudojantis virtualiomis komunikacijos priemonėmis: interneto, televizijos ir radijo pagalba“, – kalbėjo arkivyskupas.

Tikintieji kviečiami jungtis į bendrą maldą, kuri bus transliuojama iš Telšių katedros „Facebook“ ir „YouTube“ paskyroje „Telšių vyskupija“.

Nuo Didžiojo pirmadienio iki Didžiojo penktadienio pamaldos bus transliuojamos vakare 18 val. Taip pat Didįjį ketvirtadienį 11 val. ryte bus transliuojamos Krizmos Šv. Mišios, kurių metu bus šventinami aliejai.

Didžiojo šeštadienio liturgijos transliacija iš Telšių Katedros vyks 20 val., o Velykų rytą Šventosios Mišios bus transliuojamos 8 val.

Jas bus galima girdėti ir per Marijos radiją. Taip pat į pagalbą ateina ir Lietuvos televizija. Paskutinės Vakarienės šv. Mišios iš Vilniaus Arkikatedros – balandžio 9-ąją, 18 val., Kristaus Kančios pamaldos iš Vilniaus Arkikatedros – balandžio 10 d., 18 val., Kryžiaus kelias iš Vatikano – balandžio 10 d., 22 val., taip pat šią dieną LRT mediatekos paskyroje bus parengtas „Kryžiaus Kelio“ maldos apmąstymas.

Velyknakčio vigilija iš Vilniaus Arkikatedros – balandžio 11 d., 21 val., Velykų ryto šv. Mišios iš Vatikano ir popiežiaus palaiminimas „Urbi et Orbi“ – 12 val.

„Vienykimės maldoje, brangieji, šiomis ypatingomis dienomis. Te šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo. Melskimės už ligos paliestuosius ir medikus“, – tikinčiuosius kvietė K.Kėvalas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sigito deka tapo vyskupu,

sigito deka tapo vyskupu, portretas
ir proteguotas buvo i arkivyskupus popieziui.kaunui nesiseka su vyskupais.

Jurgita

Jurgita portretas
Į Veprius galima eiti kryžiaus kelią gamtoje?

keptas lauže eretikas

keptas lauže eretikas portretas
21 amžius, bet vis dar yra tikinčių pasakom. Davatkos religinės fanatikės teigia: Celibatas ir pedofilija neturi sąryšio .
VISI KOMENTARAI 24

Galerijos

Daugiau straipsnių