Į teismą – dėl apgaulės?

Baudžiamoji byla pradėta dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto, kreditinio sukčiavimo, apgaule pagamintų netikrų dokumentų pateikimo, suklastoto dokumento pagaminimo.

Į teisiamųjų suolą, be šešių kitų teisiamųjų, teko sėsti ir nekilnojamojo turto agentūros "Rolijona" įkūrėjai Onai Mackevičienei, kuri antrą kartą įsivelia į prieštaringai vertinamą istoriją, susijusią su Rusijos piliečių pirkiniais Palangoje.

Ši palangiškė 2012 m. jau aiškinosi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dėl jos tarpininkavimo paslaugų vienam Rusijos piliečiui perkant butą Palangoje.

Tuomet teismuose sukosi civilinė byla, kurioje konstatuota, kad ši ponia net negalėjo imtis tarpininkavimo paslaugos, įsigyjant būstą su sklypu, nes užsieniečiai nuosavybės teise Lietuvos kurortuose įsigyti žemės negali.

"Teismas nustatė, kad šalys žinojo apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, tačiau ieškojo būdų, kaip nepaisyti įstatymo reikalavimų, jo tiesiogiai nepažeidžiant", – konstatavo LAT teisėjų kolegija.

Teismas nustatė, kad šalys žinojo apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, tačiau ieškojo būdų, kaip nepaisyti įstatymo reikalavimų, jo tiesiogiai nepažeidžiant.

Tuomet Aukščiausiojo Teismo teisėjai O.Mackevičienės veiksmus įvardijo kaip nesąžiningus, o šį kartą dėl būsto įsigijimo Palangoje istorijos prokurorai pradėjo baudžiamąją bylą.

Panašu, kad ši nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkė negali pamiršti prieš dešimtmetį naudotos schemos, kuri padeda užsieniečiams apeiti įstatymus.

Tokiais atvejais patarimas būdavęs vienas – įkurti įmonę Lietuvoje ir jos vardu pirkti ką tik nori.

Tai, beje, pokalbio su dienraščio "Klaipėda" žurnalistais metu šį rudenį pripažino ir pati O.Mackevičienė.

Pinigai – į balą

Dienraščiui "Klaipėda" Rusijos pilietė Olga liejo nuoskaudą dėl to, kad naiviai patikėjo palangiškės pažadais ir rekomendacijomis.

Moteris tikino netekusi beveik 200 tūkst. eurų.

Manydama, kad sudaro investavimo sandorį, rusė pasidavė įkalbinėjimams ir ryžosi įsigyti net aštuonis butus Palangoje, Brukšvos gatvėje tuomet statomame name.

Palangiškė O.Mackevičienė rusei rekomendavo esą patikimą verslininką – įmonės "Šalta banga" vadovą Antaną Pareigį.

Atvykėlė 2013 m. rugsėjį aštuoniais bankiniais pavedimais pervedė įmonei "Šalta banga" beveik 240 tūkst. litų (apie 70 tūkst. eurų).

Moteriai buvo žadama, kad kai tik naujos statybos objektas iškils ir jame bus suformuoti butai kaip atskiri turtiniai vienetai, ji taps ne tik jų, bet ir žemės sklypo dalies savininke.

Į sąskaitą – tūkstančiai

Pasak prokuratūros surinktos medžiagos, O.Mackevičienė įkalbėjo Rusijos pilietę sudaryti su ja "ekskliuzyvinę" tarpininkavimo sutartį.

Neva sėkmingai investavusiai užsienietei buvo aiškinama, kad jai priklausančius butus O.Mackevičienė galės parduoti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tačiau tik vėliau rusė susivokė, kad nekilnojamojo turto agentė puikiai žinojo, jog nei įgyti, nei parduoti šio turto Rusijos pilietė negalės, tačiau tarpininkavimo sutartį vis tiek pateikė pasirašyti.

Pasak bylos, po to, kai moteris statytojams pervedė stambią pinigų sumą, 2013 m. gruodį O.Mackevičienė ir A.Pareigis įkalbėjo rusę skubiai pervesti dar vieną stambią pinigų sumą, nes esą projektui iškilo grėsmė dėl sudėtingos finansinės įmonės "Šalta banga" situacijos.

Užsienietė atliko dar aštuonis bankinius pavedimus ir pervedė 250 tūkst. litų (daugiau nei 72 tūkst. eurų).

Klausimai dėl parašo

2014 m. gegužę moteris dar pervedė 200 tūkst. litų (beveik 60 tūkst. eurų).

Kol rusė siuntinėjo palangiškiams šimtus tūkstančių, paaiškėjo, kad įmonės "Šalta banga" interesams atstovaujantis A.Pareigis tų pačių metų kovą spėjo parduoti vieną iš moteriai žadėtų butų trečiajam asmeniui.

Kaip svetimas žmogus galėtų parduoti kažkieno butą kitam svetimam žmogui?

Užsienietė įtaria, kad buvo imtasi klastos – sutikimas parduoti būstą esą galėjo būti atspausdintas ant anksčiau pasirašyto tuščio popieriaus lapo. Tokių įtarimų kaltinamieji kratosi.

Tačiau ekspertizė patvirtino, kad dokumentuose pirmiausia buvo suraitytas pirkėjos parašas, o pats dokumento tekstas buvo įrašytas vėliau.

Tačiau ekspertizė patvirtino, kad dokumentuose pirmiausia buvo suraitytas pirkėjos parašas, o pats dokumento tekstas buvo įrašytas vėliau.

Esminės turto pirkimo–pardavimo sutartys rusei buvo pateiktos lietuvių kalba. Tik kiti papildomi dokumentai buvo surašyti rusų kalba.

Butus perleido

Toliau įvykiai vystėsi dar įdomiau. Aiškėja, kad likusius nerealizuotus rusės septynis butus su žemės sklypo dalimis, vietomis automobiliams įmonė "Šalta banga" pardavė įmonei "Leresa".

Sandoris įformintas 2014 m. rugpjūtį.

Pagal papildomus susitarimus, įmonei "Leresa" dar buvo leista įkeisti šiuos butus ir apgaulės būdu gauti 390 tūkst. eurų kreditą iš kredito unijos.

Vos tik kreditas buvo gautas, buvo sumanyta įmonės, kuriai priklausė Rusijos pilietės butai, akcijų perleidimo schema.

Įmonės "Leresa" akcijų kontrolinis paketas buvo perleistas A.Pareigio žentui. Įmonės vadovu akcininkai paskyrė A.Pareigio sūnų.

Registrų centro duomenimis, netrukus įmonės "Leresa" akcininkais tapo įmonė "Šalta banga", atstovaujama A.Pareigio, ir jo žentas.

Po tokių gudrių ėjimų, panašu, vertėtų laukti bankroto.

Būtent taip ir nutiko. Įmonė "Šalta banga", kuri statė pastatą Palangoje, ėmė pinigus iš rusės ir žadėjo jai aukso kalnus, pasiskelbė bankrutuojanti, nes nebeturėjo jokio likvidaus turto.

"Tokiu būdu būsto pirkėjos galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises tapo faktiškai niekinės, nes įmonė "Šalta banga" tapo nemoki, ji nebeturėjo jokio likvidaus turto, o jos visi finansiniai šaltiniai liko skolintais. Paprastai tariant, "išdūrė" mano klientę. Ir labai skaudžiai", – akcentavo užsienietės interesams teisme atstovaujanti advokatė Sonata Žukauskienė.

Kreditas – apgaule?

Atskiru epizodu šioje byloje nagrinėjama ir apgaule įgyto turto įkeitimo kredito unijai istorija.

Aiškėja, kad įmonės "Leresa" direktore prisistačiusi vilnietė, kuri net nedirbo šioje bendrovėje, neturėjo jokios darbo sutarties ar įgaliojimų, kreipėsi į vieną kredito uniją dėl beveik 391 tūkst. eurų kredito suteikimo.

Buvo nurodyta, kad šio kredito garantu esą turėtų tapti septyni butai Palangoje, kurie neva bus nupirkti įmonės "Leresa" direktorės lėšomis. Tačiau realiai žadėtų šios vilnietės 750 tūkst. litų niekas taip ir nematė.

Finansiniuose dokumentuose buvo aiškinama, kad butai penkiolikai metų bus išnuomoti kitai įmonei, kuri esą kas mėnesį mokės 17,5 tūkst. litų nuomos mokestį.

Tačiau byloje užsimenama, kad jau iš anksto žinota, jog gautas kreditas bus panaudotas kitos kredito unijos kreditui padengti.

Kaltės nepripažįsta

Patys teisiamieji apklausų metu kaltės nepripažino.

A.Pareigis, duodamas parodymus, aiškino, jog jį su Rusijos piliete supažindino O.Mackevičienė.

Užsienietė esą ieškojo pirkti būsto, kurį vėliau galėtų brangiau parduoti. Vyras tyrėjus įtikinėjo, jog su ruse buvo tartasi, kad ji įsteigs įmonę, kurios vienintelė akcininkė bus ji. O po to butus su žeme įmonė galės įsigyti.

Tačiau preliminarios butų pirkimo sutartys buvo pasirašytos su fiziniu asmeniu.

A.Pareigis aiškino, kad pati rusė vengė butus pirkti, esą todėl jis pardavė pirmąjį jos įsigytą butą.

O.Mackevičienė apklausų metu pripažino, jog žinojo, kad užsieniečiams negalima pirkti žemės kurorte, tačiau visgi sutarė su kliente, jog ši pirks aštuonis butus už 2,5 mln. litų, iš kurių 500 tūkst. litų sudaro PVM.

Su ruse buvo sutarta, kad įmonė "Rolijona" prižiūrės butų įrengimą, remontą, apstatymą, o po to atiduos juos nuomai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

O.Mackevičienė aiškino, kad apgauti klientės neketino. Kadangi užsienietė delsė steigti įmonę, skundėsi prasta sveikata, o jai sužinojus, jog neturėjo teisės įsigyti būsto su žeme, esą atvykėlei tik galėjo padėti ar patarti kuo skubiau turtą parduoti.

Esą parašų ir dokumentų nekilnojamojo turto agentūros vadovė neklastojo, painiava dokumentuose įsivėlė dėl techninės klaidos.

Lietuvių kalbos nesuprantančiai atvykėlei O.Mackevičienė esą kruopščiai vertė dokumentus žodžiu. Tačiau jie buvo surašyti lietuvių kalba, o tai jau kelia klausimų.

O gavus pranešimą, kad butų statytojai grasina bankrotu, pranešė užsienietei, jog ji turi sumokėti likusius pinigus ir pasirašyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kitaip preliminarioji sutartis bus laikoma negaliojančia.

Mėginama teigti, jog investuotoja telefonu davė sutikimą parduoti jos butą bet kam ir bet kokia kaina.

O.Mackevičienei inkriminuojama veika pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Jame minima, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Skundai prokurorams

Pasak advokatės S.Žukauskienės, tai ne vienintelė istorija, dėl kurios vertėtų kelti bylas. Atsiliepė dar du piliečiai, įsigiję butus šiame statinyje, ir jie taip pat liko nuvilti – neteko nei pinigų, nei būsto.

"Tačiau keisčiausia tai, jog trejus metus teko rašyti krūvas skundų prokuratūrai, kad tik būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus, kuriam vadovauja prokuroras Donatas Blinstrubis, prokurorai niekaip nenorėjo įžvelgti nusikaltimo sudėties, esą visa tai – civiliniai santykiai, aiškinkitės teisme, reikalaukitės to, kas priklauso bankroto proceso metu. Ką čia pareikalausi, kai patys butai jau perparduoti kitai įmonei ir dar užstatyti. Iš esmės į šią bylą pažiūrėjo tik vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras", – kalbėjo advokatė.

Tačiau keisčiausia tai, jog trejus metus teko rašyti krūvas skundų prokuratūrai, kad tik būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisininkė tikino, kad teisme būtinai laikysis nuomonės, jog kaltinamieji veikė kaip organizuota grupė.

"Iš anksto susitarę, gerai viską apgalvoję", – nuomonę išsakė S.Žukauskienė.

Išsigelbėjimas – bankrotai?

Ši baudžiamoji byla vis dar yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme.

Svarbu tai, kad įmonė "Šalta banga" nuo šių metų rugpjūčio jau yra bankrutuojančių įmonių sąraše, jai iškelta bankroto byla.

Bankroto griebėsi ir O.Mackevičienė, kuri taip pat kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto procedūros pradėjimo.

Dienraščio šia tema užklausta O.Mackevičienė itin supyko ir aiškino, kad jos bankroto procesas neturėtų niekam rūpėti.

Po asmeninio bankroto skraiste mėgina pasislėpti ir A.Pareigis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. sausį priėmė bankroto procedūros inicijavimo nutartį.

Šie veiksmai kelia klausimų Rusijos pilietės interesams atstovaujančiai advokatei S.Žukauskienei.

"Kaip galėjo teismas tvirtinti bankroto procedūras, kai tuo metu baudžiamoji byla dėl svetimo turto pasisavinimo jau buvo iškelta? Tai dar teks pasiaiškinti", – pabrėžė advokatė.

Dėl šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos skandalingos bylos aplinkybių dienraštis kreipėsi raštu į įmonės "Rolijona" įkūrėją O.Mackevičienę.

Į dienraščio klausimus, susijusius su baudžiamąja byla, O.Mackevičienė neatsakė. Moteris neatsiliepė į daugkartinius skambučius.

Telefono ragelio nei ketvirtadienį, nei penktadienį nekėlė ir A.Pareigis.