Quantcast

Buvusio Aukščiausiojo Teismo teisėjo E. Laužiko atleidimo byla bus nagrinėjama iš naujo

Buvusio Aukščiausio Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko byla dėl atleidimo bus iš naujo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino ankstesnį šio teismo sprendimą ir nurodė bylą nagrinėti iš naujo, BNS pranešė teismo atstovė Venta Valčackienė.

E. Laužikas yra vienas iš kaltinamųjų vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, jam pateikti įtarimai dėl 10 tūkst. eurų kyšio gavimo per tarpininkus. Šis epizodas yra susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla.

Apeliaciniam teismui skundus buvo pateikęs E. Laužikas, taip pat Teisėjų taryba, prie pastarosios apeliacinio skundo prisidėjo ir Prezidentūra. 

Teisėjų taryba buvo apskundusi Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo neteisėtu pripažintas ir panaikintas nutarimas patarti prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti tuometinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją E. Laužiką.

Tarybos manymu, teismas nepagrįstai neįvertino nagrinėjamų santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė vientisą teisėjo atleidimo savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą procedūrą ir neatsakė į esminius bylos klausimus.

Skunde Teisėjų taryba taip pat teigia, kad teismas išėjo už civilinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas bei bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas jos esmės.

Vilniaus apygardos teismas iš dalies buvo patenkinęs buvusio LAT teisėjo E. Laužiko ieškinį dėl atleidimo ir pripažino, kad Teisėjų tarybos patarimas prezidentui jį atleisti buvo neteisėtas.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė tuomet taip pat kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu tuomet buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta, kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Balandį šis teismas pranešė, kad E. Laužiko atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai.

Vilniaus apygardos teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

E. Laužikas savo ruožtu tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčijo atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su „Vijūnėlės“ dvaro byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

.

. portretas
E. Laužikas, vienas labiausiai gerbiamų teisėjų Lietuvoje, buvo vedžiojamas surakintas antrankiais, o beveik tuo pačiu metu policininkas - vagis D. Karalukas, ne jokių antrankių ar automatais ginkluotų komandosų. Žiūrėjau TV ir stebėjausi kaip tendencingai veikia sistema.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių