Quantcast

Prokuratūrai – G. Danėliaus skundas dėl aplaidžių STT vadovybės veiksmų

Neteisėtu poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui ir pareigūnei kaltinamas advokatas Giedrius Danėlius penktadienį kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai aplaidžių STT vadovybės veiksmų, vykdant tarnybinį patikrinimą dėl neigiamos informacijos.

Advokatas tvirtina, jog STT vadovybė sudarė galimybes jos pareigūnui Renatui Martišiui išsivalyt telefoną, prieš paimant jį tarnybinio patikrinimo tikslais.

STT šių advokato teiginių nekomentuoja.

Advokatas teigia susipažinęs su ikiteisminio tyrimo dokumentais, kurie rodo, kad STT vasario 20 dieną pradėjo vidinį patikrinimą dėl informacijos, kuria, manoma, buvo šantažuojamas ir STT vadovas bei tarnybos tyrėja.

„STT ir viešai, ir iš visų dokumentų matyti, kad vasario 20 dieną pradėjo vidinį patikrinimą, apie jį buvo žodžiu informuotas – keletą pokalbių turėjo – ir ponas Renatas Martišius“, – BNS sakė G. Danėlius.

Jo teigimu, tarnybos vadovybė neužtikrino tyrimui svarbių duomenų apsaugos.

„Tas vidinis patikrinimas, sprendžiu iš dokumentų, turėjo tikslą ir interesą patikrinti R. Martišiaus susirašinėjimo tikrumą, autentiškumą ir buvo paimtas R. Martišiaus telefonas, tačiau jis buvo paimtas kitą dieną po to, kai agentas, kaip suprantu, vasario 20 dieną, telefoną išsivalė“, – teigė advokatas.

„STT turėjo imtis visų priemonių, kad reikšmingi duomenys būtų apsaugoti, tai šitų priemonių nesiėmė – leido sunaikinti, mano galva, reikšmingus duomenis, nes jeigu būtų jie nereikšmingi duomenys, ko gero, jie nebūtų siekę paimti to telefono“, – pridūrė jis.

STT turėjo imtis visų priemonių, kad reikšmingi duomenys būtų apsaugoti, tai šitų priemonių nesiėmė – leido sunaikinti, mano galva, reikšmingus duomenis.

Pasak advokato, agentas R. Martišius iš savo telefono ištrynė „Viber“ ir kitas programėles vasario 20 dienos vakarą. Advokatas teigia susipažinęs ir su policijos vykdytos R. Martišiaus apklausos duomenimis.

„Skaičiau net ir apklausos protokolą, tai net policijos pareigūnė jo klausė, ar vadovai nenurodė, kad nevalytum telefono, jis sakė, kad nenurodė“, – sakė G. Danėlius.

Jis taip pat teigė, kad jam apmaudu, jog po to, kai STT informacijos nerado R. Martišiaus telefone, prieš jį buvo vykdytos kratos ir buvo prašoma teismo jį suimti.

Tuo metu STT advokato pasisakymų nekomentuoja.

„STT nekomentuoja proceso dalyvių pasisakymų“, – BNS sakė tarnybos atstovė spaudai Renata Keblienė.

BNS primena, kad gegužės pradžioje STT pranešė baigusi vidinį patikrinimą dėl aplinkybių, susijusių su tarnybos pareigūno R. Martišiaus susirašinėjimo turiniu, tačiau pažeidimų nenustačiusi.

Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame poveikiu STT vadovybei įtariami advokatai G. Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas Antanas Petrošius, kuris taip pat yra įtariamasis Nacionalinio kraujo centro byloje.

G. Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.

BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G. Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną R. Martišių.

Advokatai neigia šantažavę Ž. Bartkų, o G. Danėlius tvirtino, kad STT pareigūnas galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėjams. Advokatas G. Danėlius taip pat tvirtino, kad STT savo veiksmais Nacionalinio kraujo centro byloje „pasitarnavo perpaskirstant tam tikrą rinką – iš vieno verslininko perduoti kitam“, t.y. tuo buvo suinteresuotas Latvijos verslininkas A. Cesas.

Poveikiu STT įtariami advokatai teigė, kad susirašinėjimus iš paties STT pareigūno R. Martišiaus gavo verslininkas A. Petrošius.

STT laikosi pozicijos, jog prielaidomis apie neteisėtus tarnybos veiksmus siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinio klausimo – šantažo, kuriuo siekta nutraukti STT vykdomą tyrimą dėl Nacionalinio kraujo centro.

Nacionalinio kraujo centro byloje padėjimu piktnaudžiauti įtariamas verslininkas A. Petrošius, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė įtariama piktnaudžiavimu.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų.

Įtariama, kad ji su bendrininkais siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms eliminuojant užsienio konkurentus. Pati J. Bikulčienė šiuos įtarimus neigė. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių