VSAT nedetalizavo, kuriuose rajonuose kiek apgręžta migrantų. Anksčiau šie duomenys buvo skelbiami.

Kaip trečiadienį aiškino VSAT atstovas Giedrius Mišutis, neskelbti duomenų apie apgręžimus konkrečiuose rajonuose nuspręsta tikslingai, nes „paskutinėmis dienomis situacija tampa sudėtingesnė“.

„Kaimyninės šalies pareigūnai, neabejotina, taip pat vertina visą viešai matomą informaciją, taip pat ir tą, kuri signalizuoja apie VSAT dėmesį ir veiksmus tam tikruose konkrečiuose rajonuose, kur Lietuvos pareigūnai neįleidžia daugiausia migrantų, o tam, savaime aišku, reikia ir daugiau VSAT pajėgų“, – komentavo G. Mišutis.

Anot jo, stebint Lietuvos informaciją, baltarusių pareigūnams atsiranda galimybės koreguoti savo veiksmus, taip apsunkinant ir VSAT darbą konkrečiuose rajonuose.

Migrantų skaičius tam tikrais laikotarpiais padidėja tai vienoje, tai kitoje vietoje prie 678 km ilgio sienos ir tai, manome, nėra atsitiktinumas.

„Migrantų skaičius tam tikrais laikotarpiais padidėja tai vienoje, tai kitoje vietoje prie 678 km ilgio sienos ir tai, manome, nėra atsitiktinumas. Praktiškai prie visos sienos nėra vietovių, kur jie šios migrantų krizės metu nebūtų pasirodę. Todėl tas tikslių vietų nekonkretizavimas, manome, bent šiuo metu yra tikslingas“, – nurodė VSAT atstovas.

Tarnyba trečiadienį taip pat pranešė, kad antradienį vėlai vakare ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje buvo paleistas vienas šūvis.

Kaip ir pastarosiomis dienomis, taip ir antradienį ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje girdėjosi pabūklų šūviai. VSAT manymu, tebešaudoma kaimyninėje šalyje esančiame Gožos poligone.

Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.