Prokurorų teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Š. Narbutas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pernai kovo-liepos mėnesiais, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir tuometinio premjero patarėjo žodinį leidimą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š. Narbutas derėjosi su testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl testų įsigijimo kainos.

Pabrėžiu, kad man iki šiol jokie kaltinimai nėra pareikšti. Įtarimai, dėl kurių STT pastangomis tapau „persona non grata“ yra panaikinti.

Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų COVID-19 testų įsigijimo.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad pareiškusi 303,4 tūkst. eurų dydžio civilinį ieškinį ir yra pripažinta civiliniu ieškovu.

Prokurorai įtaria, kad susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą buvo įskaičiuotas ir vieno euro už testą tarpininkavimo atlygis.

Š. Narbutas, tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį neinformavo tuometinės viceministrės ir premjero patarėjo.

Teisėsaugos teigimu, įtariamasis galimai tyčia suklaidino testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo, kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas. Kaip įtariama, Š. Narbutas siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data.

Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, buvęs POLA vadovas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad šios, neva 2020 metų kovo 1 dieną sudarytos, sutarties pagrindu, kaip tariamas komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas į Š. Narbuto asmeninę bankinę sąskaitą per du kartus buvo pervesti daugiau nei 300 tūkst. eurų.

„Pasipelnymas valstybei kritiniu metu“

Pasak tyrimui vadovavusio prokuroro, nusikaltimo esmė – pasipelnymas valstybei kritiniu metu.

„Šios įtariamos nusikalstamos veikos esmė yra savanaudiškas ir neteisėtas pasipelnymas pasinaudojus išskirtinėmis aplinkybėmis visai valstybei itin kritiniu metu“, – teigė tyrimui vadovavęs prokuroras Gintaras Jasaitis.

„Derybos valstybės vardu dėl gyvybiškai svarbių jos sveikatos sistemai priemonių įsigijimo ypatingos skubos tvarka, mano nuomone, yra nesuderinamas su galimai nuslėpta ir neteisėtai įgyta asmenine turtine nauda“, – tęsė jis.

Anot prokuroro, tuo pačiu tai pakirto pasitikėjimą valstybės institucijomis.

„Apmaudu, kad tokiais veiksmais, kaip įtariama, padaryta ne tik didžiulė materiali žala, bet ir buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis bei daugybe savanorių, kurie tuo pačiu metu aukojo savo laiką, jėgas, materialius bei kitus išteklius stengdamiesi padėti valstybei įveikti išskirtinę krizę“, – pridūrė prokuroras.

Baigtame ikiteisminiame tyrime Š. Narbutui pareikšti įtariamai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu.

Šiuo metu proceso dalyviai susipažįsta su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pasibaigus nustatytam terminui, prokuroras spręs dėl bylos perdavimo į teismą.

„Parodomoji akcija“

Kaip jau esame rašę, Š.Narbutas STT agentų vizito savo namuose sulaukė liepos 21-osios rytą. Jo namuose buvo atlikta krata, paimtas mobilusis telefonas, kompiuteris, kitos e.laikmenos. Netrukus garsiai nuvilnijo žinia, kad įtariama, jog Š.Narbutas 5 mln. eurų vertės reagentų pirkimuose veikė kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir vienos užsienio bendrovės. Taip pat įtariama, kad jis įmonės atstovui galėjo būti nurodęs tam tikrą sumą už jo tarpininkavimą vykdant šį pirkimą.

Š. Narbutas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Iš areštinės paleistas jis neneigė, kad 300 tūkst. eurų atlygį gavo, tačiau viskas buvo daroma oficialiai – jis turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pasirašė reikiamas sutartis, išrašė visas sąskaitas.

„Ta įtarimų formuluotė – labai įdomi. Skamba taip: pažadėjau paveikti atsakingas institucijas ir įstaigas, kad šios teisėtai veiktų vykdydamos savo įgaliojimus“, – praėjusių metų rugpjūtį pokalbiui į savo namus pakvietęs kalbėjo Š.Narbutas ir savo akimis leido pamatyti STT jam įteiktus dokumentus.

Tuomet Š. Narbutas „Kauno dienai“ teigė, kad 300 tūkst. eurų suma yra komercinio atstovavimo atlygis, pagrįstas sutartimi, kurią jis vykdė su individualios veiklos pažyma pagal tinkamai išsiimtus kodus, sudaręs sutartį, išrašęs sąskaitas, pats savo iniciatyva tuos dokumentus, pagrindžiančius lėšų kilmę, pateikęs bankui, pridėdamas sutartis, sąskaitas.

„Noriu pabrėžti, kad būtent šie 300 tūkst. reagentų, dėl kurių šis tyrimas ir yra pradėtas, Lietuva juos įsigijo ženkliai pigiau nei kitos valstybės – už 17 eurų, o kitus reagentus Lietuva pirko už 20–30 eurų. Skaičiuojant šį kiekį, Lietuva šiuo sandoriu sutaupė apie 2 mln. eurų“, – kalbėjo jis.

Gal tiesiog tapau patrankų mėsa politinėse kovose artėjant rinkimams. Gal čia kyšo kokių verslo atstovų ausys.

Š. Narbuto klausėme, jei jis kritiniu metu Lietuvai padarė gera, kodėl tuomet STT pradėjo tyrimą?

„Visko čia buvo tuo metu, kai Lietuva pirko priemones. Daug pasiūlymų, įvairių kainų. Mano sulaikymas – lyg kažkokia parodomoji akcija, kurios tikslo vis dar nesuprantu. Gal tiesiog tapau patrankų mėsa politinėse kovose artėjant rinkimams. Gal čia kyšo kokių verslo atstovų ausys, kuriems užkliuvau, nes pasiūliau reagentus mažesne kaina, o jie siūlė didesnėmis. 

Jei esu įtariamas neteisėta veika, man galėjo atsiųsti šaukimą atvykti į apklausą ir pasikalbėti civilizuotai. Manau, kad siekiantiesiems susidoroti su manimi galutinis rezultatas net nesvarbus – aš užtildytas, mano reputacija sutrinta į miltus“, – „Kauno dienai“ iškart po garsiai nuvilnijusios žinios kalbėjo vyras.

Ką nutylėjo STT?

Reaguodamas į šiandien išplatintą pranešimą Š. Narbutas viešai išsakė savo poziciją.

„Šiandien STT ir prokuratūra išplatino pranešimą spaudai apie pabaigtą ikiteisminį tyrimą.

Tačiau jame nutylėjo, kad byla dėl man pareikštų įtarimų prekyba poveikiu yra nutraukta. STT ir prokuratūra pripažino, kad nei aš bandžiau daryti poveikį, nei reikalavau kyšio, nei gavau kyšį.

Nauji įtarimai, apie kuriuos šiandien garsiai trimituoja STT ir prokuratūra yra apie tai, kad aš nebūdamas valstybės tarnautoju vis tiek piktnaudžiavau tarnyba. Ir patys formuluoja – nesant kyšininkavimo požymių. Ir mano iš Ispanijos įmonės gautas atlygis yra ne kyšis, o Lietuvos valstybės biudžeto lėšos, nors jos ir priklauso Ispanijos įmonei. Ir kad sukčiavimo sudėtis yra tame, kad aš neva apgavau Ispanijos įmonę, kad nedirbu Vyriausybėje.

Nors nei veikiau Vyriausybės vardu, nei žinojau, kad dirbu Vyriausybei, nei kas man iš Vyriausybės ar Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ką nors sumokėjo už šį sandorį. Ir visa tai yra aišku iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų“, – feisbuke rašė Š. Narbutas.

„Jokie kaltinimai nepareikšti“

Pasak jo, STT taip pat nepaminėjo, kad ekspertams, kurie dirbo SAM ar Vyriausybei buvo mokamas atlygis pagal su jais sudarytas sutartis. Jis taip pat išvardijo, jo teigimu, svarbius dalykus, kurių nepaminėjo STT.

„SAM ministro Arūno Dulkio pareikštas civilinis ieškinys man yra dėl to, kad jei aš nebūčiau gavęs atlygio, testai būtų neva kainavę ne 17, o 16 eurų. Ir taip teigia jau po to, kai perskaitė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad:

Šiuo sandoriu, kuriam aš tarpininkavau, Lietuva sutaupė virš 2 mln. eurų; Kad 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje beveik nebuvo COVID-19 PGR testų ir jei ne šis sandoris Lietuvos gyventojų nebūtų kuo testuoti dar bent mėnesį laiko; Kad už kitus 2020 m. kovo - gegužės mėn. Lietuvos įsigytus COVID-19 PGR testus Lietuva mokėjo brangiau“, – detalizuoja jis.

Š. Narbutas teigė, kad visos jo lėšos iki šiol yra areštuotos, neleidžiama susimokėti ne tik už maistą, elektrą ar sveikatos paslaugas, bet ir už teisinę gynybą.

„Nepaisant to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) jau nagrinėja mano skundą prieš Lietuvą dėl 10 EŽTK straipsnių pažeidimų. O Lietuvos teismai nagrinėja mano civilinį ieškinį prieš Lietuvos valstybę dėl ikiteisminio tyrimo metu man padarytos žalos. Pabrėžiu, kad man iki šiol jokie kaltinimai nėra pareikšti. Įtarimai, dėl kurių STT pastangomis tapau „persona non grata“, yra panaikinti.

Klausite – ar iš tikro STT gali naikinti surinktus įrodymus? STT tai daro viso proceso metu. Ir tai tik mažiausia dėmė ant STT munduro, lyginant su spaudimu, kurį STT šiame procese darė ir tebedaro valstybės institucijoms, Vyriausybės, SAM ir pavaldžių įstaigų tarnautojams ir politikams.

Ar turiu įrodymų? Įrodymai – ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurią komentuoti galėsiu, kai byla bus nagrinėjama teisme“, – savo įrašą socialiniame tinkle baigė jis.