- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Archajinės ir elektroninės muzikos samplaika, senosios giesmės ir šiuolaikinės jų traktuotės, modernus šokis ir ritualinės apeigos – visa tai susipina naujoje unikalioje valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" misterijoje "Dievai ir žmonės".
Tarsi sapnas
Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tarsi sapnas įtrauks žiūrovą. Spektaklį, kuriame perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, sustiprins novatoriška scenografija – daugiasluoksnėje projekcijoje atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai.
Šį projektą, pasitelkęs gausią žinomų kūrėjų komandą, ansamblis "Lietuva" didžiųjų miestų teatruose pristatys balandį.
"Archajinė baltų kultūra nepaliko savo rašytinių lobių. Jų apeigų, tradicijų, gyvenimo būdo aprašymai mažomis nuotrupomis išliko krikščionių misionierių – dvasininkų, o dažniausiai kryžiuočių kronikose. Nesuprasdami tikrosios apeigų prasmės, tik matydami iš šalies, kronikų autoriai nesiekė tiesos ir tikslumo. Tačiau tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis "kodų" prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai", – pasakoja L.Dabužinskaitė.
Prasideda nuo mito
Senojoje pasaulėžiūroje, kur svarbiausia buvo apeiga, burtai, magija, Dievas yra absoliutus visos būties šaltinis, ir Jis pranoksta visa, kas žemiška. Spektaklyje žiūrovai matys apeigų vizijas ir meldimus seniesiems baltų dievams: Perkūnui, Žemynai, Laimai, Medeinai, Gabijai ir kt.
Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias Dievas Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos, Velinas (Velnias) – tamsos, Perkūnas – gėrio ir dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa, kas gyva. Tada iš žemės į pasaulį "ateina" žmonės. Likimo deivė Laima meta likimo siūlus kiekvienam, nulemdama vienus ar kitus įvykius jų gyvenime.
Keliaudami "laiku ir erdve", žmonės savo būčiai prašo Dievų pagalbos ir globos. Dievai žmonėms suteikė nepaprastą galią – kurdami naują gyvybę, žmonės tampa lyg dievai.
Dramatiška vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija duoda pradžią naujos genties gyvenimui. Čia, sukantis laiko ratui, visu savo grožiu matomos baltų tradicijos, šventės, ritualai, apeigos, patiriami sunkumai. Lyg Dievų bausmė už nusižengimus – jų sūnaus auka karui. Balto žirgo aukojimas karo dievui Perkūnui, mūšio sėkmei nulemti, spektaklyje tapatinamas su sūnaus – kario – žūtimi kovoje.
Išskirtiniai kostiumai
Kostiumus spektakliui kuria žinoma teatro scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus.
Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš M.K.Čiurlionio paveikslų fragmentų. Misterijos atlikėjai atsidurs lyg tų paveikslų viduje. Vaizdo projekcijas kuria spektaklio vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.
Spektaklyje skambės originali kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta elektroninė muzika, elektroninės archajiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditatyviais garsais.
Tekstus kūriniams sukūrė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.
Muzikiniam spektakliui "Dievai ir žmonės" mistikos priduos ne tik ansamblio "Lietuva" choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai.
Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio "Ratilio" solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio "Lietuva" solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė. Skambės ir aktoriaus Giedriaus Arbačiausko dainos interpretacijos.
Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos "Dzirnas" įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė – Domingo ir režisierė Leokadija Dabužinskaitė.
Misterijos pavadinimas "Dievai ir žmonės" – tai perfrazuotas Algirdo Juliaus Greimo knygos pavadinimas "Apie dievus ir žmones".
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...