- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
-
„Bado Meistras“ – paskutinė galimybė išvysti legendinio režisieriaus E. Nekrošiaus spektaklį
Šiais metais Lietuvos žiūrovus kviečiame į Eimunto Nekrošiaus režisuotą spektaklį „Bado Meistras“, kuris bus rodomas vasario 22 d. ir balandžio 26 d. Vilniuje, Meno forte, kovo 9 d. Alytaus miesto teatre, kovo 23 d. Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje, balandžio 12 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre ir balandžio 18 d. Panevėžio kultūros centre. Teatro genijumi vadinamas režisierius publikos pripažinimą pelnė tokiais spektakliais kaip „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“ bei „Hamletas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko dainininkas Andrius Mamontovas.
Spektaklis „Bado Meistras“ pastatytas pagal vieną paskutiniųjų garsiojo austrų prozininko Franco Kafkos apsakymų „Badautojas“. Šis kūrinys apibendrina visą rašytojo kūrybą, jo etines ir estetines nuostatas bei požiūrį į gyvenimą. Apsakyme pasakojama apie nykstančią badavimo meno rūšį ir menininką, kuris geba badauti neįtikėtinai ilgai ir demonstruodamas šį meną suburia minias susižavėjusių žiūrovų. Tačiau publikos pomėgiai nenuspėjami tarsi oras ir galiausiai Bado Meistras, nors ir pasiekęs savo meno viršūnę, miršta cirko užkulisiuose vienišas ir visų užmirštas. Kaip ir visi kiti žymiausio XX amžiaus austrų rašytojo kūriniai, „Badautojas“ yra labai asmeniškas ir subjektyvus pasakojimas, atskleidžiantis paties autoriaus paslaptingiausias pasąmonės gelmes.
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
Eimunto Nekrošiaus „Bado Meistras“ neleis žiūrovams likti abejingais
E. Nekrošius žavėjosi Kafka, ir lygiai kaip ir rašytojas buvo reiklus savo darbui. „Bado Meistras“ atspindi vėlyvąją režisieriaus kūrybą ir yra tiek jo paties, tiek ir spektaklyje vaidinančių aktorių improvizacijos Kafkos apsakymo tema išraiška.
Pats režisierius apie Kafkos kūrybą yra pasakęs: „Kai knygyne ar bibliotekoje akimis klaidžioji per knygų nugarėles, pavadinimus, autorius, visada norom nenorom stabteli ties Franco Kafkos knygomis. Tai – kaip refleksas: būtinai norisi jo knygas bent paimti į rankas, palaikyti, pavartyti. Ta nežinomybė taip ir traukia, neleidžia ramiai praeiti pro šalį. Manau, taip yra daugeliui. Kažkodėl taip nėra su daugeliu kitų puikių rašytojų – Dostojevskiu ar Dikensu. Traukia pati Kafkos asmenybė. Ji įvedė tam tikrą atskaitos tašką: „rašo kaip Kafka“, „kafkiška situacija, nuotaika...“ Tai jau tapo bendrinėmis sąvokomis ir literatūroje, ir kine, ir dailėje.
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
Man asmeniškai Kafkos kūryba – tai įstabus kūrybos, paslapties, intelekto ir... nuojautos derinys. Kaip įėjus į didelį nepažįstamą kambarį norisi, pradžioje nedrąsiai, viską apžiūrėti, paliesti. Taip ir literatūroje. Iš pradžių jo pasaulis atrodo svetimas, bet tuoj pat Kafka primeta savo matymą, įtraukia su dideliu įtaigumu. Ir tai yra taip savita, kad visos meno rūšys gali tik pavydėti tokio išskirtinumo. Tokių dalykų neišmoksi, tai įgimta ir tai yra Kafka.”
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
E. Nekrošius buvo tikras teatro genijus, sugebantis sugauti ir nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio. Savo spektakliuose jis įtaigiai ir atvirai teatrinėmis priemonėmis aktorius panardindavo į pačią istorijos esmę, o publikai leisdavo visa siela pajusti, ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme „Badautojas“, E. Nekrošiaus spektaklyje „Bado Meistras“ – nemaža autoironijos, šypseną keliančio subtilaus ir intelektualaus humoro, kurie tikrai neleis žiūrovams likti abejingais.
„Bado meistras“. D. Matvejevo nuotr.
Bado Meistro vaidmuo patikėtas moteriai
Pagrindinį Bado Meistro vaidmenį E. Nekrošius atidavė Viktorijai Kuodytei, kuri režisieriaus spektakliuose vaidino nuo 1994 m. Jai talkina ir šmaikščiai menininko aplinkos personažus kuria Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis. Taigi lapkričio 3 d. Klaipėdos Žvejų rūmai laukia meną ir kultūrą mėgstančios publikos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...