- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
-
Baltijos kelio diena: režisierių filmai nutiesia tiltus tarp Baltijos valstybių
Šią savaitę, trečiadienį, prasidėjo Baltijos šalių kino dienos, sujungiančios tris Baltijos valstybes: Lietuvą, Latviją ir Estiją. Trečią kartą organizuojamos Baltijos šalių kino dienos šiais metais dedikuotos trisdešimtosioms Baltijos kelio metinėms.
Estijoje ketvirtadienį žiūrovams pristatytas režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.
Latvijoje Baltijos šalių kino dienos buvo atidarytos naujausiu Audriaus Stonio ir Kristinės Briedės filmu „Laiko tiltai“, kuris pasakoja apie Baltijos dokumentinio kino poetinę prigimtį ir grožį.
Lietuvoje filmas „Laiko tiltai“ kino teatruose žiūrovams bus pradėtas rodyti jau nuo penktadienio.
Išskirtinis filmo „Laiko tiltai“ seansas penktadienio vakarą įvyks ir „Kine po žvaigždėmis“ Valdovų rūmų kieme. Prieš filmo seansą žiūrovų lauks ypatinga staigmena. Bus parodytas prieš trisdešimt metų režisierių A. Stonio ir A. Matelio sukurtas bendras filmas „Baltijos kelias“.
Šis trumpametražis jų abiejų debiutinis filmas tapo režisierių ilgalaikio ir išskirtinio kūrybinio bendradarbiavimo pradžia.
Menas ir kinas teikė žmonėms viltį, laisvės ir teisingumo siekį.
Dešimties minučių dokumentinis filmas fiksuoja Baltijos kelio vaizdus, kurie visiems laikams įėjo į mūsų šalies istoriją, tačiau ne visi žino, kad šie visiems gerai žinomi dokumentiniai kadrai buvo užfiksuoti tuo metu tik pradedančių būsimų kino meistrų.
„Menas, o kartu ir kinas, sovietmečiu buvo tarsi laisvės kelias, kaip rugpjūčio 23 d. Baltijos kelias, kurį fiksavome kartu su Audriumi. Menas ir kinas teikė žmonėms viltį, laisvės ir teisingumo siekį. Iš meno žmonės sėmėsi stiprybės, jo kūrėjai buvo savotiški Sąjūdžio pirmeiviai. Apie tai kalba Audriaus „Laiko tiltai“ herojai ir pats filmas. Noras kalbėti, bet negalėjimas sakyti tiesos, dokumentikoje, kuri turėjo būti propaganda, iš esmės suformavo tą unikalią kino bangą – Baltijos poetinę dokumentiką, kuri yra gyva ir šiandien“, – sako filmo „Laiko tiltai“ prodiuseris A. Matelis.
Filmas „Laiko tiltai“ jau buvo pristatytas ir įvertintas daugelyje tarptautinių kino festivalių. Prieš mėnesį į Lietuvą atkeliavo prestižiniame A klasės tarptautiniame Šanchajaus kino festivalyje filmui atitekęs pagrindinis festivalio apdovanojimas.
Filmas „Laiko tiltai“ – bendras Baltijos šalių projektas, kurį prodiusavo A. Matelis, Algimantė Matelienė („Studio Nominum“, Lietuva), Uldis Cekulis („VFS Films“, Latvija) ir Riho Vastrik („Vesilind“, Estija) bei parėmė Lietuvos kino centras, Latvijos nacionalinis kino centras, Estijos kino institutas, prestižiniai Europos kino fondai „Eurimage“ ir „Media“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Latvijos ir Estijos nacionalinės televizijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas15
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“121
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...