- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labiau nepadidinus Lietuvos kino centro (LKC) finansavimo, ši pramonės sritis sustos arba ims trauktis, teigia kino kūrėjai.
Jie prašo kitąmet LKC papildomai skirti 3 mln. eurų, Kultūros ministerija teigia, jog 1 mln. eurų papildomų lėšų jau suplanuotas, o Seimo Kultūros komitetas siūlo pridėti dar 1 mln. eurų.
„Siūlome papildomai skirti bent 1 mln. eurų, kad visa pramonė nesustotų ar nepradėtų riedėti atgal“, – praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitete svarstant kitų metų kultūros srities finansavimą sakė jo vadovas Vytautas Juozapaitis.
„Mūsų nuomone, tvarus kino industrijos, kino kultūros lauko vystymasis turėtų būti finansuotas ne mažiau kaip 3 mln. eurų papildomų lėšų kitais metais, nes Kino centras dabar jau tampa vienintele institucija, finansuojančia kino sritį“, – savo ruožtu tvirtino Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Kęstutis Drazdauskas.
Anot jo, dabar paprastai per metus Lietuvoje pradedami kurti maždaug penki vaidybiniai filmai.
„Nepakėlus to finansavimo mažiausiai 3 mln. eurų, greičiausiai kitais metais turėsime tik tris vaidybinius filmus. Tuo metu sritis atneša šaliai beveik 40 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų“, – tvirtino filmų prodiuseris.
Siūlome papildomai skirti bent 1 mln. eurų, kad visa pramonė nesustotų ar nepradėtų riedėti atgal.
Dokumentinių filmų režisierė Giedrė Žičkytė sakė, kad norint pritraukti kitų šalių investicijas į kino industriją, tam iš pradžių būtina valstybės parama.
„Jeigu negausi iš pradžių valstybės paramos, negalėsi pritraukti iš kitur. „Šuolyje“ 25 proc. bendrame biudžete buvo valstybės parama. Jeigu nebūtų to pradinio žingsnio iš Lietuvos, iš Kino centro, tas filmas nebūtų įvykęs“, – tvirtino kūrėja.
„Jeigu tai būna labai maža injekcija, tu negali gauti tokių didelių partnerių kaip Prancūzija ar Vokietija, nes yra tam tikros Europos kino konvencijos, kiek procentų turi savo šalis įnešti, kad kita šalis irgi galėtų dalyvauti“, – aiškino ji.
LKC direktorius Laimonas Ubavičius atkreipė dėmesį, kad kitąmet pridedamas ne tik 1 mln. eurų, bet ir papildomos funkcijos, todėl jos „suvalgys“ nemažą dalį tos sumos.
Pasak Kultūros ministerijos kanclerio Rolando Kvietkausko, ministerija stengėsi, kad kitąmet LKC finansavimas liktų toks, koks yra šiais metais, nes pernai pridėtas 1 mln. eurų šiai sričiai atsigauti po pandemijos buvo skirtas tik vieniems metams.
„Poreikis visą laiką yra didesnis nei galimybės“, – sakė jis.
V. Juozapaitis savo ruožtu ragino kolegas eiti į kino teatrus, o ne namie žiūrėti filmus per „Netflix“.
Kino kūrėjai atkreipė dėmesį, kad padidinus finansavimų filmų gamybai Lietuvos kino sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo kone penkis kartus, lietuvių filmai pristatomi tarptautiniuose A klasės festivaliuose, vien pernai 19 skirtingų kategorijų lietuviškų filmų buvo įtraukti į tokių renginių programas.
Anot jų, gaudami sąlyginai mažiausią valstybinį finansavimą kino sričiai pagal gyventojų skaičių, Lietuvos kino kūrėjai sugeba pasiekti ženklesnių laimėjimų, palyginti su Estija ir Latvija.
Šiemet LKC biudžetas siekė 8,254 mln. eurų, įskaitant papildomai skirtą 1 mln. eurų atsigavimo po pandemijos lėšų. Kitąmet planuojama jam skirti 8,222 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės3
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Klaipėdoje „Meridianas“ iškels bures, dedikuotas Švyturio metams1
Klaipėdos simboliu tapęs „Meridianas“ penktadienį pakeldamas bures pradės naują vasaros sezoną. ...
-
Kanuose – naujausias S. Loznicos filmas apie karo Ukrainoje absurdiškumą
Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusi...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Iškilmingame baleto gala koncerte – ir pasaulinė šokio žvaigždė iš Paryžiaus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame L...
-
Airiją ir JAV jungiančio interaktyvaus „Portalo“ veikimas dėl praeivių elgesio sustabdytas
Dubline esančios viešos interaktyvios skulptūros, vadinamos realiuoju laiku veikiančiu vizualiniu tiltu tarp Airijos sostinės ir Niujorko, veikimas po savaitės buvo sustabdytas dėl praeivių „netinkamo elgesio“. ...
-
D. Mauliūtė: elektrinė gitara plius filosofija2
Virtuoziškais elektrinės gitaros garsais ne tik Klaipėdą jau kurį laiką stebinanti „Žemynos“ gimnazijos abiturientė Dominyka Mauliūtė, surengusi finalinį savo koncertą Juozo Karoso muzikos mokyklos baigimo proga, išskubėjo...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Verkių dvarvietės parke Vilniuje archeologai rado XIII–XIV amžių kapus
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muzie...