- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Scenografo Liudo Truikio ir operos solistės, lietuviškąja Marija Kalas vadintos, Marijonos Rakauskaitės pora, žengianti Kauno Laisvės alėja, nelikdavo nepastebėta. Marijona – tiesi kaip styga, baltais, trupučiu melsvo šalčio paliestais plaukais, su ryškaus geltonio apsiaustu ir keliais žingsniais nuo jos atsiliekantis mylimasis Liudas, švelniai vadinamas Truikiniu, prisimenami iki šiol. Tačiau prisiminimai blunka, traukiasi užmarštin, o šios charizmatiškos poros, iš kurių kiekvienas yra vertas atskiro pagerbimo, pamiršti negalima.
Susipažins ir vaikai
Misijos jaunąją kartą – vaikus ir paauglius – supažindinti su ne tik Kaunui, bet ir Lietuvai svarbiomis asmenybėmis ir įdomiais jų gyvenimais, kuriuose netrūko stebinančių biografijos detalių, ėmėsi Berlyne gyvenanti pianistė, mokslininkė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė prof. dr. Raminta Lampsatytė.
Kartu su iliustratore iš Izraelio Shlomit Yeshayahu ji išleido knygą "Marijona stebuklų šalyje" (spausdino UAB "Indigo projektai") – apie operos divą, L.Truikio mūzą Marijoną Rakauskaitę.
Ši 32-iejų puslapių knyga, iliustruota daugiau nei 30 autorinių S.Yeshayahu piešinių, parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, yra pirmoji iš serijos, kurioje bus pristatomos moterų biografijos, skirtos vaikams ir paaugliams.
"Yra išleistos knygos apie Vydūną, Joną Basanavičių, o ši – pirmoji, kurioje pasakojama moters biografija. Ketinu parašyti knygas apie Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, Konstanciją Brunzaitę ir galbūt Lazdynų Pelėdą", – ateities planais pasidalija R.Lampsatytė.
Jungianti gimtinės trauka
Profesorė M.Rakauskaitės asmenybe susidomėjo lankydamasi Kaune esančiame L.Truikio ir M Rakauskaitės memorialiniame muziejuje. R.Lampsatytė ryšį su operos soliste pajuto ne tik dėl muzikos. Abiejų moterų biografijose galima atrasti paralelių, kurių viena svarbiausių yra meilė gimtajai šaliai – Lietuvai.
Būdama 30-ies M.Rakauskaitė paliko savo šeimą Čikagoje ir sugrįžo į tėvynę, kurią vadino Stebuklų šalimi, o R.Lampsatytė, gimusi Čikagoje, savo gyvenimą ir karjerą sukūrusi Berlyne, kiekvienais metais po kelis kartus sugrįžta į Lietuvą, kur įgyvendina įvairius projektus, veda dainavimo meistriškumo pamokas jauniems mūsų šalies talentams, organizuoja koncertus, meno parodas, rengia knygų pristatymus.
Išleidusi išsamią M.Rakauskaitės biografiją koliažiniu (skrepo) formatu, aprėpiančiu gausią archyvinę medžiagą, kurią R.Lampsatytė surinko apie operos solistę, pianistė nusprendė su šia unikalia asmenybe supažindinti jaunąją kartą.
Su Art Nouveau dvasia
Iš naujo pažvelgusi į scenos divos biografiją, profesorė knygoje "Marijona stebuklų šalyje" ją pasakoja suskirsčiusi į operos, kurią ir M.Rakauskaitė, ir L.Truikys laikė tobuliausia visų menų sintezės forma, dalis, o kiekviena jų yra iliustruota S.Yeshayahu Art Nouveau stiliaus iliustracijomis.
Įdomi detalė, kurią pasirinko knygos autorė R.Lampsatytė ir iliustratorė, yra teksto spalva – ji rožinė.
"Kai Raminta man papasakojo, kad rašo knygą apie M.Rakauskaitę, labai susidomėjau. Tai, kad operos primadona užaugo kaip imigrantė, tačiau visą laiką svajojo apie savo gimtąją šalį – palietė mano širdį. Esu žydų tautybės, mano šeima gyveno Čikagoje, vėliau – Niujorke, galiausiai – sugrįžo į Izraelį, todėl puikiai suprantu, ką jautė ir išgyveno Marijona", – pasakojo iliustratorė.
Ją sužavėjo ir spalvinga M.Rakauskaitės asmenybė. "Joje atsiskleidžia muzikė ir menininkė, feministė ir femme fatale, galėjusi tvirtai pastovėti už save, reikšti savo nuomonę ir būti pavyzdžiu kitoms moterims, gyvendama gana konservatyviame laikmetyje. Tai, kad 1922-aisiais ji visiškai viena išvyko iš Amerikos į Lietuvą, daro labai didelį įspūdį ir kelia susižavėjimą. Taip pat Marijona buvo tikra madistė. Raudonai dažėsi lūpas, lakavosi ne tik rankų, tačiau ir kojų nagus, o tuo laikmečiu tai buvo visiškai neįprasta. Kauno damos sekė jos diktuojamomis mados tendencijomis. Ji buvo ikona", – S.Yeshayahu neslėpė susižavėjimo garsiąja kauniete.
Svarbi kiekviena detalė
Kuriant iliustracijas, S.Yeshayahu buvo svarbu, kad knyga vizualiai būtų stipri, vertinga, nes yra skirta vaikams ir paaugliams. "Šiandien vizualumas yra ypač svarbus, todėl knyga, visų pirma, turėtų sudominti savo dizainu, estetika, kurie skatina skaitytoją gilintis į jos puslapius", – sako iliustratorė.
Piešdama ji buvo atidi smulkiausioms detalėms. "Man reikėjo išsiaiškinti kokio ūgio buvo Marijona, kiek ji svėrė, kokios formos buvo jos akys, lūpos, ar veide turėjo daug raukšlių ir pan. Taip pat tyrinėjau jos daiktus: kvepalų buteliukus, kosmetikos priemones, juvelyrinius dirbinius, sceninius kostiumus. Nemažiau svarbi buvo ir ją supusi aplinka: kaip atrodė salonai, kuriuose ji mėgo lankytis, su kokiais žmonėmis bendravo. Kiekviena detalė iš solistės gyvenimo man buvo reikšminga", – kūrybos užkulisius atskleidė menininkė.
S.Yeshayahu neslepia: iliustruoti šią knygą lengva nebuvo, nes norėjosi, kad piešiniuose nebūtų jokių nereikalingų linijų, atsitiktinių detalių, be to, buvo svarbu pasiekti tokią iliustracijų kokybę, kokia buvo būdinga Art Nouveau stiliaus litografijoms. Įdomi detalė, kurią pasirinko knygos autorė R.Lampsatytė ir iliustratorė, yra teksto spalva – ji rožinė, primenant skaitytojams, kad, sugrįžusi į Lietuvą, M.Rakauskaitė savo dienoraštį rašė lelijavu rašalu.
"Marijona stebuklų šalyje" įdomi ne tik vaikams ir paaugliams, bet ir visiems, besižavintiems išskirtinėmis istorinėmis asmenybėmis ir norintiems nors akies krašteliu pažvelgti į teatro scenos vertus jų gyvenimus.
Knygos "Marijona stebuklų šalyje" pristatymas, kuriame dalyvaus jos autorė prof. dr. R.Lampsatytė ir iliustratorė S.Yeshayahu vyks gegužės 28 d. 17 val. L.Truikio ir M.Rakauskaitės memorialiniame muziejuje (E.Fryko g. 14, Kaunas). Knygą taip pat planuojama pristatyti Jungtinėje Karalystėje, Izraelyje, Amerikoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas15
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“121
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...