- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lenkijos tarpukariu Vilniuje – ne tik geriausi klasicizmo pavyzdžiai
-
Lenkijos tarpukariu Vilniuje – ne tik geriausi klasicizmo pavyzdžiai
-
Lenkijos tarpukariu Vilniuje – ne tik geriausi klasicizmo pavyzdžiai
-
Lenkijos tarpukariu Vilniuje – ne tik geriausi klasicizmo pavyzdžiai
-
Lenkijos tarpukariu Vilniuje – ne tik geriausi klasicizmo pavyzdžiai
-
Lenkijos tarpukariu Vilniuje – ne tik geriausi klasicizmo pavyzdžiai
Vilnius po Pirmojo pasaulinio karo tapo tranzitine sankryža iš Minsko į Karaliaučių ir iš Maskvos bei Sankt Peterburgo į Varšuvą. Vėliau – iš Lenkijos į Rygą.
„Vilnius panašus į Varšuvą ir į kitus vidurio ir rytų Lenkijos miestus. Vilniaus barokas unikalus visoje centrinėje Europoje, o katedra lenkų istorikų vertinama kaip geriausias istorinio klasicizmo pavyzdys“, – pasakoja technikos mokslų architektūros habilituotas daktaras, Gdansko dailės universiteto dėstytojas Michał Pszczółkowski.
Maršrutas nr. 73 – Vilnius
Visuomeniniai pastatai kvies susipažinti su Lenkijos tarpukariu Vilniuje bei išskirtiniais modernistinės architektūros statiniais. Su VDU istoriku doc. dr. Kastyčiu Antanaičiu, technikos mokslų architektūros habilituotu daktaru, Gdansko dailės universiteto dėstytoju Michał Pszczółkowski, architektūros istorike Jolita Kančiene bei VU profesore Marija Drėmaite laidos „Stop juosta“ kūrybinė grupė tyrinės išskirtinius architektūros objektus Gedimino prospekte – pašto taupomosios kasos rūmus, Lenkijos krašto ūkio banką bei visuomeninius draudimo bendrovės rūmus, ieškodami modernizmo ženklų.
Vilniaus troško visi
Vilnius. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga. Žlugus didžiosioms imperijoms, susikuria devynios naujos nepriklausomos valstybės – taip pat ir Lenkija bei Lietuva. 1918 metai – progreso ir vilties metai. Lietuvos sostine skelbiamas Vilnius. Nežiūrint to, Vilnius vis dar yra okupuotas vokiečių. Dėl Vilniaus kovoja lenkai ir Rusijos bolševikai. Praėjums metams po nepriklausomybės paskelbimo, Vilniaus kraštas tampa Lietuvos – Baltarusijos socialistine respublika. Vilniaus troško visi – buvo siekiama padaryti Vilnių ne ginčo, o taikos objektu.
Šiaudinė siena
1919-taisiais netoli Švenčionių gimė Lenkijos vadovas, maršalas Juzefas. Jo senelis Baltramiejus Gineitis valdė Pilsūdų dvarą Žemaitijoje. Juzefas Pilsudskis – vienas iš Lenkijos respublikos kūrėjų, istorikų teigimu, išgelbėjęs nuo Rusijos bolševikų armijos ne tik Lenkiją, bet ir Vokietiją, užgrobdamas sostinę Vilnių. 1920-tųjų metų vėlyvą rudenį lietuviai sumuša lenkus Širvintose ir Giedraičiuose. Čia nustatoma neutrali zona – demarkacinė linija. „Siena buvo nužymėta kartimi su pritvirtintais šiaudų kuokštais. Stulpų su valstybės simbolika tuo metu niekas nestatė. Sieną lietuviai praminė demarkacine, o dar neoficialiau – šiaudine siena“, – pasakoja VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.
Vilniuje – geriausi istorinio klasicizmo pavyzdžiai
Tautinė sudėtis krašte buvo labai plati ir įvairi. Lenkai teigia, kad lietuvių būta vos 6-8 procentai. Tačiau lietuviai ir istorikai tikina, kad jų Vilniaus krašte buvo apie 25 procentus. „Visa įvairovė gavosi iš to, kad rusai nežinojo ir niekur nežymėjo tautybių“, – teigia doc. dr. Kastytis Antanaitis.
Vilnius po Pirmojo pasaulinio karo tapo tranzitine sankryža iš Minsko į Karaliaučių ir iš Maskvos bei Sankt Peterburgo į Varšuvą. Vėliau – iš Lenkijos į Rygą. „Vilnius panašus į Varšuvą ir į kitus vidurio ir rytų Lenkijos miestus. Kaip pavyzdžiui, Vilniaus barokas, kuris unikalus visoje centrinėje Europoje, taip pat ir Vilniaus Katedra, lenkų istorikų vertinami kaip geriausi istorinio klasicizmo pavyzdžiai“, – teigia technikos mokslų architektūros habilituotas daktaras, Gdansko dailės universiteto dėstytojas Michał Pszczółkowski.
Tarpukariu – didžiausios investicijos Varšuvai
„Lenkijos tarpukariu Vilniuje nebuvo sustojęs gyvenimas, tiesiog modernizacija ir valstybinė investicija į Vilnių buvo vėlesnė. Kai dabar mažesni Lietuvos miestai skundžiasi, kad visos investicijos eina tik į Vilnių, tai panaši situacija buvo ir Lenkijos tarpukario atveju. Ne vienas Lenkijos miestas skundėsi, kad visos investicijos eina į Varšuvos miestą, o pakraščiams nieko nelieka“, – pasakoja VU profesorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Pasak Marijos, Vilniaus modernizmo nesuprasime nematydami Varšuvos.
LRT Plius laida „Stop juosta“ su ekspertais aplankys Gedimino prospekte esančius buvusius pašto taupomosios kasos rūmus bei Lenkijos krašto ūkio banką. „Abu pastatai – motininių valstybinių įstaigų Varšuvoje filialai Vilniuje“, – pasakoja VU profesorė, architektūros istorikė M. Drėmaitė.
Bankas seifą atrakinti prašė vagies
Žinoma viena linksma istorija, įvykusi banko pastate tarpukariu – netikėtai dingo raktai nuo seifo, mieste kilo panika. „Sugalvota į pagalbą pasikviesti žinomą to meto vagišių, įsilaužėlį Špitsbrudką, bet su viena sąlyga, kad niekas neturi matyti, kaip jis tą darys. Tuo metu jį, sėdėjusį kalėjime Varšuvoje, nutarta išlaisvinti ir atskraidinti kariniu lėktuvu į Vilnių. Šis po penkių minučių atrakino seifą“, – įdomiais faktais apie pastato istoriją dalinasi Michał Pszczółkowski.
Naujos visuomenės architektūra
Kita stotelė – taip pat Gedimino prospekte stovintys visuomeniniai draudimo bendrovės rūmai. Pastato funkcija nepakitusi – šiuo metu čia veikia poliklinika ir vaistinė. „Tai visiškai naujos visuomenės architektūra. Valstybinis draudimas įdiegiamas vos 1920 metais, o Europoje suformuojamas 19 amžiaus pabaigoje“ ,– LRT Plius laidoje „Stop juosta“ apie Vilniaus tarpukario modernizmo pastatą pasakoja M. Drėmaitė.
Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, vasario 17 d., 13 val., per LRT Plius.
Visas šio maršruto naujienas sekite „Stop juostos“ ir LRT „Facebook“ bei „Instagram“ paskyrose.
Laidų įrašai – LRT mediatekoje.
Laida kuriama bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba ir patronuojant UNESCO. Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas17
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...