Ši keturių prezidentų globojama paroda, skirta Baltijos šalių valstybingumo šimtmečių garbei, pristato 19–20 amžių sandūros menininkų – tapytojų, grafikų, skulptorių kūrybą. Jai neabejotiną poveikį padarė Prancūzijoje gimęs simbolizmas.

Pasak Prezidentės, Lietuva su savo tūkstantmete istorija ir kultūra jau daug amžių yra Europos civilizacijos – bendro identiteto dalis. Per šimtmečius baltiškąją tapatybę nuolat papildydavo Europos tradicijos. O Baltijos tautos į europietišką kultūrą ir paveldą irgi įnešė savito turinio ir unikalių spalvų.

Mūsų šalies vadovės teigimu, šimtmetis – mums labai brangus valstybės atkūrimo simbolis. Nemažai mūsų menininkų laisvės dvasios sėmėsi būtent čia, Europos kultūros ir meno sostinėje. Prieš 80 metų – 1937-aisiais – Baltijos šalys jau buvo pristačiusios savo kūrybą Paryžiuje, bendrame paviljone pasaulinėje parodoje. Ir štai – mes sugrįžome.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) teigė pakviesiąs savo tėvynainius pažinti Baltijos šalių menininkus.

„Baltijos dvasios – trys išskirtinės dvasios, susivienijusios savo išskirtinumu, (...) Trys dvasios širdyje Europos, kuriai jos visada priklausė, kaip apie tai 1905-aisiais kalbėjo Gustavas Suits, vienas iš svarbiausių estų poetų ir „Jaunosios Estijos“ literatūros srovės įkūrėjų. „Būkime estais“, jis rašė, „bet taip pat tapkime ir europiečiais“. Kviečiu savo tėvynainius ateiti čia ir atrasti šiuos didžius europiečius: tapytojus Čiurlionį, Rozentalį ar Raudą“, – kalbėjo E. Macronas.

Pusę eksponatų, kuriuos šį kartą Orsė muziejuje pristato Lietuva, sudaro Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai: didingasis „Rex“, „Pasaulio sutvėrimo“, „Sonatų“, „Pasakos“, „Liūdesio“ ciklų ir kiti kūriniai. Greta – Petro Kalpoko, Antano Žmuidzinavičiaus, Antano Vivulskio, Adomo Varno, Ferdinando Ruščico, Boleslovo Buikos tapybos darbai, Petro Rimšos ir A. Vivulskio skulptūros, Antano Jaroševičiaus knygos „Lietuvių kryžiai“ viršelio projektas ir leidiniai.

Šie eksponatai buvo atrinkti iš Lietuvos dailės muziejaus Vilniuje ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune, kurie kartu su Estijos dailės muziejumi Taline ir Latvijos nacionaliniu dailės muziejumi Rygoje yra šios parodos organizatoriai. Parodoje taip pat eksponuojami kūriniai ir leidiniai iš privačių kolekcijų bei bibliotekų.

Visi eksponatai yra apdrausti. Didžiausia suma – milijonu eurų –apdraustas M. K. Čiurlionio paveikslas „Rex“, rašoma pranešime spaudai.

Orsė muziejus Paryžiuje – vienas įžymiausių muziejų pasaulyje, garsus didžiausia impresionistų meno kūrinių kolekcija. Jis kasmet sulaukia apie 3 mln. lankytojų.

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos ir Prancūzijos kultūriniai ryšiai plėtojasi ypač intensyviai: vyksta aktyvūs kultūros mainai, glaudžiai bendradarbiaujama teatro, muzikos, kino, dailės ir kitose srityse.

Parodos atidaryme dalyvavo Prancūzijos Prezidentas su žmona B. Macron, Prancūzijos kultūros ministrė Francoise Nyseen, Paryžiaus miesto vadovai.

Parodą lydi plati kultūrinė programa. „Arte“ televizija kuria dokumentinį filmą, vyks tarptautinė mokslinė konferencija, skirta „Baltijos ir Europos simbolizmo“ bei nacionalinio romantizmo temoms, apskritojo stalo diskusija. Orsė muziejaus Auditoriume rengiamuose koncertuose skambės Baltijos šalių muzika.