- Kristina Bočiulienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Birštono bibliotekoje pristatyta Lietuvos rašytojų sąjungos narės, psichiatrės, psichoterapeutės Jūratės Sučylaitės monografija "Prieš srovę: psichikos sveikata šiuolaikiniame pasaulyje", kurioje atskleidžiama biblioterapijos prasmė.
Noras dalytis
Susitikime su skaitytojais autorė pasidalijo mintimis apie žmogaus situaciją ir poziciją šiuolaikiniame postmoderniame pasaulyje, kuriame humanizmo vertybes ir pasaulėžiūrą veikia posthumanistinis požiūris, gyvenimas tampa komplikuotas ir painus dėl nuolatinio skubėjimo, darbų gausos, žmogaus psichiką veikiančio susvetimėjimo, emocinės įtampos, socialinės atskirties, ypač išryškėjusios pandemijos metu.
Anot J.Sučylaitės, knygos gimimą lėmė ne tik racionalios priežastys, bet ir vidinės – noras pasidalyti poetinės terapijos ir biblioterapijos patirtimi ir žiniomis su plačiąja visuomene. Autorė sako norėjusi informuoti auditoriją apie dažnėjančias nepageidaujamas būsenas (depresines, nihilistines, vienišumo ir kt.) ir atgręžti žvilgsnį į dvasinį pasaulį, į save, netiesiogiai paskatinant susimąstyti ir iš naujo atrasti gyvenimo ir būties prasmę. Žmogus turi kurti vidinį vientisumą, rasti laiko savivokai.
Autorė neignoruoja praeities ir jos neišmeta į istorijos šiukšlyną. Iš naujo išgyvenus traumas ir sunkumus, ištyrinėjus jų atsiradimo priežastis ir padarinius, atsiranda laisvės pojūtis. Laisvės nuo praeities negatyvumo. Atsidūrus dabarties ribinėje situacijoje, prisiminimai gali padėti įgauti stiprumo ir tvirtybės – jei išbuvai tada, išbūsi ir dabar, nes tavo ego stiprus ir pajėgus rasti kelią iš tamsos į šviesą.
Taikydama poetinę terapiją psichoterapeutė parenka tinkamus eilėraščius, iš jų paimdama žodį-raktą klientų vidui atverti, užslėptoms, neretai pasąmonėje slypinčioms nuoskaudoms atskleisti, jiems prakalbinti.
Leidėjų nuotr.
Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, kartu ir kito. Žmogus yra socialinė būtybė, jo prigimtyje slypi poreikis bendrauti, būti išgirstam, pripažintam ir suprastam. Patyrimo ir žinių dalyboms būtinas atvirumas bei nuoširdumas – tikrumas, natūralumas, bendravimas nusimetus kaukes, kuriomis prisidengiama, po jomis slepiamasi, kurios patogios ir sukuria saugumo iliuziją.
Dalijimasis savo patirtimi, savo nuodėmių, skaudulių, nerimo ir visokių kitokių būties rūpesčių išpažinimas dialogo ar polilogo metu – abipusis, tad psichoterapeutui ar kitam terapijos dalyviui kyla pavojus prisiimti kalbančiojo naštą ar jos dalį, todėl labai svarbu paskui skirti laiko sau vidinei harmonijai atkurti.
Gydanti kūryba
J.Sučylaitė bene pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti poetinės terapijos metodą psichikos sutrikimų patiriantiems žmonėms. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją "Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui", 2012 m. išleido monografiją "Poetikos terapija psichiatrinėje reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla) ir metodinę knygą su bendraautore L.Švediene "Poetikos terapijos metodas reabilitacijoje" (Klaipėdos universiteto leidykla).
2004 m. J.Sučylaitė buvo įvertinta Arturo Lernerio pionieriaus ženklu už poetinės terapijos idėjų sklaidą Lietuvoje ir Rytų Europoje (įteikta JAV Nacionalinės poetinės terapijos asociacijos konferencijoje). 2017 m. Birštone įkūrė Lietuvos biblioterapijos asociaciją, tapo jos prezidente. Šios asociacijos taryboje yra ir Birštono bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, o bibliotekos internetiniame biblioterapijos skyriuje įdėta programėlė "Medicininė biblioterapija".
Klaipėdos universiteto leidyklos išleista knyga "Prieš srovę" parašyta eseistiniu stiliumi, tačiau joje nėra paviršutiniško kalbėjimo, pseudomoksliškumo. Monografija parengta remiantis teorinėmis ir praktinėmis mokslinėmis žiniomis. Teiginiai argumentuojami ir iliustruojami Lietuvos bei užsienio rašytojų kūriniais, literatūrologų įžvalgomis, publikacijomis žiniasklaidoje, garsių filosofų, antropologų, psichoterapeutų ir kitų sričių mokslininkų darbais, J.Sučylaitės praktika, praktikos tyrimų rezultatų analize, klientų pasisakymais, pastebėjimais apie poezijos ir kūrybinio rašymo įtaką būsenų kaitai.
Medžiaga išdėstyta dalykiškai ir konstruktyviai. Atskiruose skyriuose analizuojama globalaus pasaulio žmogaus etinio rūpesčio problema, jausmų, dvasinės pagavos ir kalbos sąsajos, išmanioji aplinka – technologijų įtaka komunikacijoje, savivokoje, aptariamas lėtojo skaitymo bei refleksijos efektyvumas, tapatybės paieškų keliai ir klystkeliai, susvetimėjimo padariniai, profesinio perdegimo sindromas, psichosomatinės ligos.
Impulsas ieškoti ir pažinti
Kiekvienas knygos skyrius apibendrinamas, pateikiamos išvados. Tačiau skaitytojas čia neras recepto, kaip susikurti gyvenimo prasmę, kaip tapti laimingam ir džiaugtis būtimi. Nėra meditacijų rekomendacijų, pamokymų ir pagrūmojimo, įprastinių ugdomojo vadovavimo seminarų tiesų, populiariai sugrupuotų ir sunumeruotų, nekvestionuojamų taisyklių. Skaitytojas yra gerbiamas, tikima jo vidinėmis galiomis. Suvokėjui savaime iškyla daugybė klausimų ir temų pamąstymui, pažadinamas smalsumas išsamiau pasidomėti tiek poetinės terapijos metodu, tiek pasigilinti į save ir savo sociokultūrinę aplinką, ryšius su kitu.
Ypatingą reikšmę J.Sučylaitė teikia kalbai – kuo turtingesnė, žodingesnė ir vaizdingesnė žmogaus kalba, tuo giliau jis gali suvokti savo gelmes, tuo pačiu ir kito.
J.Sučylaitė žmonių tarpusavio santykius tyrinėja egzistencialisto Martino Buberio dialogo aš-tu koncepcijos kontekste, remiasi Carlo Gustavo Jungo kolektyvinės pasąmonės ir archetipų teorija, Alfredo Adlerio teorijomis, Abrahamo Haroldo Maslovo piramide ir daugybės kitų pripažintų mokslininkų teorijomis, kurie analizuoja išorinio ir vidinio pasaulio koreliaciją, egzistenciją ir transcendenciją, psichologiją, apskritai – šiuolaikinį pasaulį ir žmogų jame, kaip neatskiriamą gamtos dalį, gamtos, kurią žmogus siekia padaryti pavaldžią ir nuo kurios besąlygiškai priklausomas.
J.Sučylaitės knyga "Prieš srovę" skleidžia šviesą. "Tampame tuo, ką kuriame, o tamsa dažnai mus paliečia, ir nieko kito kartais nelieka, kaip šviesti pačiam iš savęs. Tamsa ateina iš politinių traumų, iš pažeisto žmogiško orumo, mirtinos ligos, iš teroro, sadizmo, diktato, ką man galvoti, jausti, iš neaprėpiamo kosmoso. Šviesa visada kalba meilės vardu", – sako ji.
Monografiją perskaitęs suvoki, kad jau nebūsi toks, koks buvai prieš paimdamas ją į rankas, nes užtekstinis slėpinys pažadino kažkokias vidines tiesas, kurioms įsisąmoninti reikia stabtelėjimo. Skirkime laiko sau – referuoja psichoterapeutė J.Sučylaitė, neleiskime užgesti vidinei šviesai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas stalo žaidimas kviečia sukurti sėkmingą kino teatrą
Pirmasis Lietuvoje stalo žaidimas apie kino teatrus – jau realybė. Kauno kino centras „Romuva“ kartu su dviem kino teatrais iš Kroatijos – Kino Valli ir Kino Gaj, sukūrė stalo žaidimą „Žaidžiame kiną“, kvie...
-
Romano „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“ autorius neprasilenkė su istorine tiesa3
Garsių Lietuvos žmonių politinių ir pasaulėžiūrinių virsmų yra buvę įvairiais naujosios istorijos laikotarpiais, ypač sunkiais ir tamsiais, mažai istorikų tyrinėtais. Rašytojas, dramaturgas, menotyrininkas Herkus Kunčius, kurdamas savo n...
-
Lietuvą ir Prancūziją sujungs išskirtinė B. H. Tiškevičiaus fotografijų paroda
„Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos yra pasaulinės reikšmės paveldas“, – įsitikinusios Nicéphore’o Niépce’o fotografijos muziejaus Prancūzijoje kuratorės Emmanuelle Vieillard ir Audrey Le...
-
Organizuotų tekstų išminties upė15
Kino centre „Romuva“ įvykusi poezijos ir muzikos popietė „Dar vienas pavasaris su Vytautu Landsbergiu ir Petru Vyšniausku“ sulaukė būrelio svaraus žodžio mylėtojų. Išmoningai organizuotame renginyje buvo galima įs...
-
Unikalios Kauno valstybinio lėlių teatro gastrolės JAV: aplankė Lietuvos išeivius ir jų vaikus1
Gegužės mėnesį 8–24 d. Kauno valstybinio lėlių teatro (KVLT) lėlininkai leidosi į išskirtines gastroles, kurių misija buvo pasiekti bei priminti apie lietuviškas šaknis, kultūros savitumą, kalbos grožį kitapus Atlanto gy...
-
Panevėžyje visuomenei atveriamas S. Eidrigevičiaus menų centras
Po beveik aštuonerius metus trukusių ginčų, svarstymų ir statybų penktadienį Panevėžyje visuomenei atveriamas tapytojo, grafiko, rašytojo, knygų iliustratoriaus, performansų autoriaus Stasio Eidrigevičiaus menų centras. ...
-
Kaune prasideda Pažaislio muzikos festivalis1
Kaune, Pažaislio vienuolyne, penktadienį prasidės XXIX Pažaislio muzikos festivalis, jį pradės pirmą kartą Baltijos šalyse koncertuosianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly (Sara Konoli). ...
-
Didinamos maksimalios sumos kultūros paveldo objektams tvarkyti
Kultūros ministerija atnaujino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos aprašą. ...
-
Panevėžyje atidaromas S. Eidrigevičiaus kūrybos centras „Stasys Museum“2
Panevėžyje atidaromas tapytojo, grafiko, rašytojo, knygų iliustratoriaus, performansų autoriaus Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. ...
-
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovei ministrė planuoja skirti įspėjimą5
Valstybės kontrolei Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) nustačius finansinių, viešųjų pirkimų pažeidimų laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė planuoja įspėti instituto vadov...