- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
-
Paskelbti „Nepatogaus kino“ nugalėtojai, festivalis tęsiasi toliau
Ketvirtadienio vakarą „Nepatogaus kino“ apdovanojimų ceremonijoje buvo paskelbti 15-ojo festivalio filmai – nugalėtojai. Geriausiais ir žiūroviškiausiais pripažintus filmus ir visą beveik 50–ies rinktinės pasaulio dokumentikos programą Lietuvos žiūrovai iki spalio 31 d. dar gali išvysti virtualioje kino salėje.
Konkursinės programos žiuri nariai geriausiu išrinko režisierės Éléonore Weber filmą „Nakties daugiau nebus“, „Jaunimo balso“ žiuri savo favoritu išrinko Aliaksei Paluyano kūrinį „Drąsa“, o žiūrovų prizas atiteko Madso Brüggerio filmui „Šnipas Šiaurės Korėjoje“.
Pagrindinį prizą pelnęs prancūzų režisierės filmas „Nakties daugiau nebus“ sumontuotas iš karo sraigtasparnių filmuotos medžiagos karo zonose Afganistane, Sirijoje ir Irake. „Šis filmas stiprus ne dėl artumo veikėjams, bet atvirkščiai – dėl atstumo, viskas rodoma tarsi realaus gyvenimo videožaidime. Nors žmonių siluetai išblukinti, o balsai – anonimiški, mes jaučiame jiems tikrą, nuoširdžią empatiją. Prieš mūsų akis žmonės praranda prigimtinę žmogaus teisę į gyvenimą, o tai sprendžia nematoma, anonimiška akis. Jokia filme naudota medžiaga nebuvo filmuota specialiai šiam kūriniui. Skaitmeniniai juodai balti judantys kadrai sukuria meistrišką vaizdo esė, kuri persvarsto visa matančios akies galią“, – sakė vienbalsiai geriausiu šį filmą išrinkę žiuri nariai.
Specialaus paminėjimo prizas šiemet atiteko net dviem „Nepatogaus kino“ festivalyje rodomiems filmams. Konkursinės programos žiuri nariai išskyrė režisierės Samaher Alqadi filmą „Kaip aš noriu“, iš pirmų lūpų pasakojantį apie moterų drąsą kovojant už pilietines ir socialines teises. Egipte pasipylus prievartai prieš moteris, režisierė paėmė į rankas kino kamerą – ginklą, kuriuo gynėsi nuo moralės nepaisančių priekabiautojų ir įamžino moterų egiptiečių kovą prieš patriarchalinę santvarką, sankcionuojančią šiuos nusikaltimus.
K. Polubinskos nuotr.
Dar vieną specialaus paminėjimo prizą konkursinės programos žiuri paskyrė režisierių Adriano Pirvu ir Helenos Maksyom kūriniui „Nebus viskas gerai“, pasakojančiam apie Černobylio branduolinės katastrofos padarinius po jos gimusioms kartoms. „Šiame filme liūdnai pagarsėjusi katastrofa atskleidžiama per asmeninę išgyvenusiųjų traumą, kūrėjų papasakotą nuoširdžiai ir atvirai. Filmo kūrimas tapo būdu išgyti, sustiprėti ir prisitaikyti“, – įteikdami apdovanojimą sakė žiuri nariai.
Konkursinės programos filmus šiemet vertino Ukrainos režisierius, Europos Parlamento Sacharovo premijos ir daugybės kitų žmogaus teisių apdovanojimų laureatas Olehas Sencovas, viena ryškiausių dokumentinių filmų kūrėjų iš Sakartvelo Salomé Jashi, „B2B Doc – Baltic to Black Sea Documentary Network“ vykdomasis direktorius bei vienas iš įkūrėjų Alexas Shiriaieff ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalio organizatorė Sonata Žalneravičiūtė.
Festivalio „Nepatogus kinas“ žiūrovai taip pat išsirinko savo filmą – favoritą. Jų balsavimas nulėmė, kad žiūroviškiausiu 15-ojo festivalio filmu tapo dokumentikos provokatoriaus Madso Brüggerio „Šnipas Šiaurės Korėjoje“. Įtempta Holivudo trileriui prilygstanti dokumentika fiksuoja tai, ko neregėjo jokia kamera – aukščiausių Šiaurės Korėjos pareigūnų prisipažinimus, kas vyksta už geležinės uždangos.
K. Polubinskos nuotr.
„Nepatogus kinas“ kasmet klausia jaunimo, kurie festivalio filmai yra svarbiausi ir aktualiausi jaunajai kartai, tad tradiciškai savo žodį apdovanojimuose tarė „Jaunimo balso“ žiuri. Pagrindinį prizą jie šiemet paskyrė režisieriaus Aliaksei Paluyano filmui „Drąsa“, kuris iš labai arti stebi porinkiminių Baltarusijos protestų įkarštį. „Drąsa“ mums leidžia įvertinti privilegiją kurti ir reikšti mintis, nes visai netoli tokia laisvė kelia pavojų gyvybei. Filmas pakvietė mus reaguoti į problemas dabar, o nepalikti jų ateities kartoms. Tai ir yra esminė priežastis, kodėl šis filmas nusipelnė laimėti. Jis įpareigoja“, – apdovanojimų metu kalbėjo „Jaunimo balso“ žiuri.
Specialaus paminėjimo prizą jaunimo žiuri paskyrė režisierės Robin Petré filmui „Iš jūros gelmių“. „Šis filmas meistriškai įamžino dabartinį žmogaus ir gyvūno santykį, išryškindamas, kaip gyvūnai kenčia ir tuo pačiu yra visiškai priklausomi nuo žmogaus. „Iš jūros gelmių“ skatina įsivertinti mūsų vietą ekosistemoje ir atrasti būdų, kaip bendrauti su gyvūnija, kai yra nebeįmanoma grįžti į laikus be klimato krizės“, – sakė komisijos nariai. „Jaunimo balso“ filmus šiemet vertino Gabija Bubnytė, Barbora Jamantaitė, Rokas Steponavičius, Austė Urbanavičiūtė, Marija Vasiliauskaitė ir Kristijonas Zapalskis.
K. Polubinskos nuotr.
Nors apdovanojimai jau išdalinti, „Nepatogus kinas“ tęsiasi iki spalio 31 d. įvairių miestų kino teatruose, virtualioje kino salėje ir 190-yje Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti virtualų festivalio pasą į visus filmus arba „Swedbank“ rinkinį keliems filmams iškart, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Pagrindiniai festivalio rėmėjai – Lietuvos kino centras ir Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programa.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?1
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas21
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas1
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...