- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijos akademija ketvirtadienį ruošiasi apdovanoti iš karto du Nobelio literatūros premijos laureatus, nes pernykštę ceremoniją teko atidėti šią gerbiamą instituciją supurčius skandalui dėl lytinio priekabiavimo.
Štai penki dalykai, kuriuos reikėtų žinoti apie Nobelio literatūros premiją.
Prestižiškiausias apdovanojimas
Švedijos akademija kasmet įteikia 16 apdovanojimų; iš jų garsiausia ir prestižiškiausia yra Nobelio literatūros premija.
Švedų mokslininkas ir filantropas Alfredas Nobelis 1895 metais parašė testamentą, kuriuo pavedė šiai įstaigai kasmet skirti Nobelio literatūros premiją.
Nuo 1901 metų keturi ar penki iš Akademijos 18 narių renkami trejų metų kadencijai Nobelio komitete. Šis organas nagrinėja siūlomas kandidatūras ir pateikia likusiems Akademijos nariams pretendentų galutinį sąrašą.
Kandidatų nuopelnus paskui svarsto visa Akademija. Nariai spalio mėnesį rengia balsavimą, per kurį renka nugalėtoją. Laureatas turi surinkti daugiau nei pusę balsų.
Pernai kilus skandalui Nobelio fondas, finansuojantis Nobelio premijų paskyrimą, pareikalavo, kad Nobelio komitete bent 2019 ir 2020 metais taip pat dirbtų penki nepriklausomi ekspertai.
350 kandidatų per metus
Akademijos archyvuose pilna pasaulio garsiausių rašytojų laiškų, kuriuose šie siūlo kandidatus.
Institucija kasmet sulaukia apie 350 kandidatūrų, teikiamų tokią teisę turinčių veikėjų: buvusių Nobelio literatūros premijos laureatų, kitų šalių panašių akademijų narių, literatūros profesorių ir nacionalinių rašytojų asociacijų vadovų.
Kiekvienas iš jų liaupsina pasirinkto kandidato talentą, o kai kurie netgi įkiša į voką dovanėlę Akademijos nariams, nors šie paprastai nepritaria tokiam gestui.
Svarstomos tik tos kandidatūros, kurios pateikiamos Akademijai konkrečiais metais iki sausio 31 dienos.
Pretendentai turi būti gyvi ir, pagal A. Nobelio išdėstytas griežtas taisykles, privalo būti išleidę per pastaruosius metus literatūrinį darbą, nors Akademija kartais nesilaiko šio reikalavimo.
Septynios premijos atidėtos, dviejų atsisakyta
Nobelio literatūros premiją iš viso yra laimėję 114 žmonių. Šis apdovanojimas buvo paskirtas 110 kartų, įskaitant keturis sykius, kai premiją pasidalijo du žmonės.
Premijos dukart buvo atsisakyta: 1958 metais rusų autorius Borisas Pasternakas sutiko atsiimti apdovanojimą, bet vėliau buvo priverstas Sovietų Sąjungos valdžios jo atsisakyti; 1964 metais premijos taip pat atsisakė prancūzų filosofas Jeanas-Paulis Sartre'as (Žanas-Polis Sartras).
1786-aisiais įkurta Švedijos akademija aštuonis kartus nusprendė atidėti ateičiai apdovanojimų paskyrimą: 1915, 1919, 1925, 1926, 1927, 1936, 1949 ir 2018 metais.
Šešiais atvejais nepaskirtos premijos buvo įteikiamos kartu su kitų metų prizais. Tokiu pačiu principu apdovanojimai bus paskirti ir per ketvirtadienį numatytą ceremoniją.
Dauguma laureatų – prancūzai
Pagal Nobelio literatūros premijos laureatų skaičių pirmauja Prancūzija: jos piliečiai pelnė 15 prizų, o pirmoji premija buvo įteikta 1901 metais prancūzui Sully Prudhomme'ui (Siuli Priudomui).
Antrą vietą dalijasi Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, turinčios po 12 laureatų. Vienas iš jų yra 2017 metais apdovanotas japonų kilmės britų autorius Kazuo Ishiguro (Kadzuo Išiguras), parašęs tokius darbus kaip „Dienos likučiai“ (The Remains of the Day) ir „Neleisk man išeiti“ (Never Let Me Go).
Vis tik Molier'o (Moljero) gimtąja kalba rašantys autoriai daug rečiau pelno Nobelio premiją negu tie, kurie vartoja Williamo Shakespeare'o (Viljamo Šekspyro) kalbą: nuo 1901 metų apdovanoti buvo net 29 anglakalbiai.
Nesibaigiantys skandalai
Šiuolaikinėje istorijoje Švedijos akademiją yra supurtęs ne vienas rimtas skandalas.
Pavyzdžiui, 1989 metais Akademija „literatūros nepriklausomybės“ dėlei atsisakė pasmerkti „Šėtoniškų eilių“ (The Satanic Verses) autoriui britui Salmanui Rushdie (Salmanui Rašdžiui) paskelbtą fatvą.
Institucijos nariai negalėjo susitarti, kokią poziciją užimti: likti neutraliais menų globėjais ar išreikšti palaikymą kolegai rašytojui.
Akademijos sprendimas laikytis nuošalyje supykdė tris jos tuomečius narius. Jie atsisakė savo pareigų, nors oficialiai buvo paskirti visam gyvenimui ir negalėjo pasitraukti iš savo posto.
Akademija galiausiai pasmerkė S. Rushdie paskelbtą fatvą tik 2016-aisiais, praėjus 27 metams.
Paskui, 2017-ųjų pabaigoje ir 2018-ųjų pradžioje, Akademijos narius suskaldė ryšiai su Jeanu-Claude'u Arnault (Žanu Klodu Arno), apkaltintu išžaginimu ir vėliau nuteistu už šį nusikaltimą.
J.-C. Arnault yra vedęs Katariną Frostenson, Akademijos narę, atsistatydinusią kilus skandalui.
Šis epizodas iškėlė į viešumą Akademijos vidaus intrigas, interesų konfliktus, tylos kultūrą ir priekabiavimą – taigi, institucijoje kilo sąmyšis, ir buvo nuspręsta atidėti 2018 metų premijos paskyrimą.
Nuo to laiko Akademijos statutas buvo atnaujintas, siekiant padaryti įstaigą skaidresnę ir leisti jos nariams atsistatydinti.
Pernai Akademiją paliko septyni nariai; vėliau jie buvo pakeisti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“100
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...