- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Luaros slėnio Ambuazo miestelyje ketvirtadienį prasidės Leonardo da Vinci (Leonardo da Vinčio) mirties 500-ųjų metinių minėjimas dalyvaujant Prancūzijos ir Italijos prezidentams.
Italijos Renesansą simbolizuojantis Florencijos meistras paskutinius trejus metus prieš savo mirtį Ambuaze 1519-aisiais buvo prancūzų karaliaus Pranciškaus I svečias.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela) metines paminės apsilankymais prie Leonardo kapo karaliaus Ambuazo pilyje ir ištaigingame Klos Liusė dvare netoliese, kur dailininkas gyveno ir mirė.
Tarp kitų garbingų renginiuose dalyvausiančių svečių yra garsus italų architektas Renzo Piano (Rencas Pianas) ir prancūzų astronautas Thomas Pesquet (Tomas Peskė).
Bendras minėjimas surengtas po to, kai tarp Paryžiaus ir Romos mėnesius augo diplomatinė įtampa dėl Italijos populistų vyriausybės griežtos politikos ir paramos Prancūzijos antivyriausybiniams „geltonųjų liemenių“ protestams.
Per šią didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų diplomatinę krizę Paryžius buvo trumpam atšaukęs savo ambasadorių Romoje.
S. Mattarella, kuris kaip ir E. Macronas laikosi tvirtų proeuropietiškų pažiūrų, suvaidino „esminį vaidmenį“ mažinant įtampą, nurodė Prancūzijos prezidentūra.
Po maždaug 200 „geltonųjų liemenių“ šeštadienio protestų Ambuaze apie 13 tūkst. gyventojų turintis miestelis prieš prezidentų apsilankymą anksti trečiadienį buvo praktiškai uždarytas.
Buvo uždrausta statyti automobilius paupio gatvėse, kuriomis turi važiuoti kortežai. Tų, kas nepaisė draudimo, automobiliai buvo nutempti.
Parduotuvės, barai ir restoranai pilies papėdėje ketvirtadienį bus uždaryti.
51 metų Emmanuelis Honnet (Emanuelis Honė), turintis užkandžių barą „Cafe des Arts“ prie pilies, sakė, kad atsargumo priemonės yra „suprantamos turint omenyje baisią socialinę atmosferą ir realų teroristų pavojų“.
Tačiau jis išreiškė nusivylimą tuo, kad miestiečiai daugiausia liks nuošalyje. „Tai turėtų būti viso gyvenimo prisiminimas“, – sakė jis.
E. Macronas bus pirmasis Prancūzijos prezidentas, apsilankęs šiame miestelyje po Charles'io de Gaulle'io (Šarlio de Golio) vizito 1959-aisiais.
„Karaliaus architektas“
„XVI amžiaus Karaliumi Saule“ vadinamam Pranciškui I priskiriami nuopelnai dėl Renesanso atėjimo į Prancūziją, nors šį procesą pradėjo jo pirmtakas Liudvikas XII, pakvietęs architektų ir menininkų iš Florencijos, Milano ir Romos.
Leonardo buvo 64-eri, kai jis priėmė jaunojo Pranciškaus I kvietimą – tokiu metu, kai į žvaigždes kilo konkurentai Michelangelo (Mikelandželas) ir Raphaelis (Rafaelis).
Leonardo užsakymams senkant, kvietimas šiam Toskanos menininkui buvo didelis palengvėjimas. Jis gavo nemažą stipendiją kaip „karaliaus pirmasis dailininkas, inžinierius ir architektas“.
Tuo metu Pranciškui I buvo vos 23-eji, o jo ambicinga motina Luiza Savojietė „žinojo, kad Leonardo bus tas žmogus, kuris leis jos sūnui klestėti“, naujienų agentūrai AFP sakė Klos Liusė muziejaus vykdomoji direktorė Catherine Simon Marion (Katerin Simon Marion).
Leonardo atsivežė tris mėgstamiausius savo paveikslus: „Moną Lizą“, „Madoną ir Kūdikį su šv. Ona“ ir „Šv. Joną Krikštytoją“. Visi jie šiandien eksponuojami Luvro muziejuje Paryžiuje.
Italija ir Prancūzija taip pat ginčijosi dėl susitarimo, pagal kurį Italija spalio mėnesį paskolins Luvrui kelis Leonardo kūrinius.
Iki šių laikų išliko tik mažiau nei 20 Leonardo paveikslų ir daug italų jaučia apmaudą, kad Luvras turi penkis iš jų, taip pat – 22 meistro piešinius.
Per trejus Ambuaze praleistus metus Leonardo surengė prašmatnių pobūvių karaliaus dvarui ir projektavo Pranciškui idealų miestą netoliese esančiame Romorantene. Tai buvo vienas iš daugelio nerealizuotų jo projektų.
Ketvirtadienį E. Macronas ir S. Mattarella taip pat nuvyks į didžiulę Šamboro pilį, kurios centrinius spiralinius laiptus, kaip manoma, suprojektavo Leonardo. Laiptinė buvo pradėta statyti keturi mėnesiai po dailininko mirties.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai15
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje3
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas5
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti16
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...