- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rašytoja, maniusi, kad surado vieną prieš šešerius metus Nyderlanduose pavogtą Pablo Picasso (Pablo Pikaso) paveikslą, sekmadienį pranešė tapusi „visuomenės dėmesį turėjusio atkreipti pokšto“ auka, nurodė olandų žiniasklaida.
Septyni Pablo Picasso (Pablo Pikaso), Claude'o Monet (Klodo Monė), Paulio Gauguino (Polio Gogeno) ir Lucieno Freudo (Liusjeno Froido) paveikslai 2012 metais buvo pavogti iš Roterdame veikiančio muziejaus „Kunsthall“ per įžūlią nusikaltėlių operaciją, trukusią tik tris minutes. Nyderlandų žiniasklaida tuomet vadino šį nusikaltimą „šimtmečio vagyste“.
Šių kūrinių daugiau niekas nebematė. Tarp pavogtų paveikslų buvo ir P. Picasso drobė „Arlekino galva“ (Tete d'Arlequin).
Tačiau Rumunijoje gimusi olandų rašytoja Mira Feticu (Mira Fetiku), parašiusi romaną apie šį įžūlų nusikaltimą, pamanė suradusi „Arlekino galvą“, kai dešimčia dienų anksčiau gavo anoniminį laišką „su nurodymais dėl vietos, kur paveikslas buvo paslėptas“ Rumunijoje.
M. Feticu sakė naujienų agentūrai AFP, kad vadovaudamasi gauta informacija nukeliavo į vieną mišką Rumunijos rytuose ir iškasė paveikslą, apvyniotą plastikine plėvele.
Drobė šeštadienio vakarą buvo perduota rumunų tarnyboms. Pareigūnai sakė, kad tai „gali būti“ dingęs P. Picasso paveikslas, vertinamas maždaug 800 tūkst. eurų.
Vis dėlto sekmadienio vakarą M. Feticu informavo Olandijos visuomeninį transliuotoją NOS, kad ji tapo dviejų Antverpene dirbančių belgų režisierių „performanso“ taikiniu.
M. Feticu sakė gavusi šių belgų elektroninį laišką su paaiškinimais, kad anksčiau atsiųstas laiškas buvo dalis projekto „Tikra kopija“ (True Copy), skirto pagerbti liūdnai pagarsėjusį olandų meno klastotoją Geertą Janą Janseną (Gertą Janą Jenseną), dalis. Pastarojo klastotės buvo užplūdusios meno kolekcijas Europoje ir kitur, kol J. G. Jansenas 1994 metais buvo sučiuptas.
„Dalis šio performanso buvo slapčia parengta per kelis pastaruosius mėnesius, siekiant sugrąžinti Picasso „Tete d'Arlequin“, – savo tinklalapyje rašo režisieriai Bartas Baele (Bartas Balė) ir Yves'as Degryse'as (Ivas Degrisas).
Jų prodiusavimo bendrovė „šiuo metu nori susilaikyti nuo bet kokių komentarų“, nes ketina pirmiausiai pasikalbėti su M. Feticu, sakoma pranešime.
„Artimiausiomis dienomis pateiksime daugiau detalių šiuo klausimu“, – pridūrė belgai.
„Šimtmečio vagystė“
2012 metais vagys į muziejų Roterdame įsibrovė naktį iš spalio 15-osios į 16-ąją ir paspruko su pagrobtais paveikslais. Šie didelės vertės kūriniai nebuvo apsaugoti signalizacijos sistemomis.
Minimus paveikslus muziejui jo 20-ųjų metinių proga buvo paskolinęs fondas „Triton“, kuris buvo įsteigtas rūpintis 2011 metais mirusio olandų investuotojo Willemo Cordios (Vilemo Kordijos) sukaupta meno kolekcija.
Dėl meno kūrinių vagystės iš muziejaus „Kunsthall“ 2014 metais buvo nuteisti kalėti keturi Rumunijos piliečiai. Jie taip pat buvo įpareigoti sumokėti paveikslų draudikams 18 mln. eurų.
Viena iš įtariamos gaujos narių – Olga Dogaru – teigė tyrėjams sudeginusi paveikslus savo namų krosnyje Karkaliju kaimelyje rytų Rumunijoje. Moteris teigė, kad taip norėjo apsaugoti sūnų Radu, kai šiam nepavyko parduoti pavogtų šedevrų.
Tačiau vėliau O. Dogaru savo parodymus atsiėmė.
Tyrėjai anksčiau sakė, kad paveikslai buvo sunaikinti, vagims nesugebėjus rasti pirkėjo.
Rumunijos gamtos istorijos muziejaus specialistai išanalizavo O. Dogaru name iš krosnies surinktus pelenus ir rado mažiausiai trijų aliejumi nutapytų drobių pėdsakų. Ekspertai nustatė, kad pelenuose išliko švino ir cinko turinčių mėlynos, geltonos, raudonos ir žalios spalvos pigmentų, kurie dabar nebėra naudojami, sakė muziejaus direktorius Ernestas Oberlaenderis-Tarnoveanu (Ernestas Oberlenderis-Ternovianu).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas17
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...